Verslas

2018.05.28 18:02

Tiek darbuotojų iš trečiųjų šalių dar nebuvo: kai kurie uždirba daugiau už lietuvius

Lietuvoje su darbo leidimais šiuo metu dirba apie 14 tūkst. žmonių iš Rytų Europos – tai yra 75 proc. daugiau nei prieš pusmetį. „Sodros“ duomenimis, didžioji dalis atvykėlių dirba krovininio transporto vairuotojais ir uždirba labai panašius, o kartais – netgi didesnius nei lietuvių atlyginimus. Apie tai „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė pasakojo LRT RADIJO laidoje „60 minučių“.

„Iš šių 14 tūkst. užsieniečių beveik 11 tūkst. yra sunkvežimių ir krovininio transporto priemonių vairuotojai. Buvo malonu ir keista pamatyti, kad jeigu toje pačioje įmonėje dirba ir užsieniečiai, ir lietuviai, tarp jų atlyginimų skirtumo beveik nėra“, – komentavo „Sodros“ vyriausioji patarėja. 

Pasak jos, vidutinis sunkiasvorio automobilio vairuotojo iš trečiosios šalies atlyginimas yra 597 eurai, vietinio gyventojo – 606.  

Antra pagal populiarumą profesija, kurią renkasi atvykėliai – suvirintojo (apie 400 žmonių), taip pat dažnos profesijos – lengvųjų automobilių, taksi vairuotojai, virėjai, mūrininkai, betonuotojai, metalinių konstrukcijų ruošėjai-montuotojai, tinkuotojai, siuvėjai, elektromechanikai, statybininkai, mėsininkai, žuvų darinėtojai.

„Iš visų šitų profesijų išsiskiria metalinių konstrukcijų ruošėjai-montuotojai bei virėjai – tai yra tie atvejai, kai užsieniečiams toje pačioje įmonėje mokamas darbo užmokestis buvo didesnis negu Lietuvos gyventojams toje pačioje įmonėje. Tai gali būti ir dėl kvalifikacijos skirtumų, taip pat galbūt yra kitokių aspektų, kurių mes savo statistikoje nematome, pavyzdžiui, galbūt užsieniečiai dirba daugiau valandų arba darbdaviai vietos rinkoje neranda tinkamo darbuotojo“, – komentavo „Sodros“ atstovė. 

„Sodra“ konkrečių duomenų, iš kokių tiksliai šalių yra užsieniečiai, neturi, bet, pasak J. Varanauskienės, numanoma, kad sunkvežimių vairuotojai daugiausiai yra ukrainiečiai, baltarusiai, atsiranda moldavų.

Nuo 2018-ųjų sausio įvestos „Sodros“ grindys – tai reiškia, kad už darbuotojus, neuždirbančius minimalaus atlyginimo, darbdaviai mokesčių „Sodrai“ pradėjo mokėti kaip už uždirbančius minimalų atlyginimą. Nauja tvarka įtaką darė ir Lietuvoje dirbantiems užsieniečiams. 

Atvykėlių, uždirbančių mažiau nei minimalų atlyginimą, metų pradžioje mažėjo – dažniausiai jų atlyginimas buvo padidinamas, pasakojo J. Varanauskienė. 

Per tris pirmuosius šių metų mėnesius užsieniečiai iš trečiųjų šalių iš viso sumokėjo 5,3 mln. eurų socialinio draudimo įmokų: sausį – 1,7 mln, vasarį – 1,6 mln., kovą – 2 mln. eurų.

Lietuvoje, nors ir tik su darbo leidimais, įsidarbinę užsieniečiai moka tokius pat mokesčius, kaip ir vietiniai. „Iš principo tokie mokesčiai taikomi tam, kad neiškreiptų konkurencijos sąlygų ir kad vietos žmonės dėl to nebūtų nuskriausti“, – komentuoja J. Varanauskienė.

Pasak jos, su kai kuriomis trečiomis šalimis yra sudarytos tarpusavio sutartys tarp socialinio draudimo institucijų, kurių kiekviena nusako sąlygas, kuriomis remiantis, pavyzdžiui, skaičiuojamas darbo stažas ir kaip įgytos teisės į pensiją gali būti realizuotos gimtojoje šalyje. 

Pagal LRT RADIJO žurnalisto Mindaugo Aušros interviu su „Sodros“ vyriausiąja patarėja J. Varanauskiene parengė Ineta Nedveckė. Plačiau klausykite įraše.