Verslas

2018.05.24 17:51

Skundo dėl „Gazprom“ kainų autorius A. Sekmokas: tai Lietuvos pralaimėjimas

„Briuselyje nugalėjo „Gazprom“ lobistai, ir tai vadinu Lietuvos pralaimėjimu. Tačiau naudos iš to vis tiek bus“, – taip 15min teigė buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, kurio ministerija 2011 m. ir kreipėsi į Europos Komisiją su skundu dėl „Gazprom“ veiksmų. Ketvirtadienį Komisija paskelbė, kad nebaus Rusijos valstybinio koncerno „Gazprom“ už Lietuvai ir kitoms šalims taikytą politinę dujų kainą bei piktnaudžiavimą dominuojama padėtimi.

Po sprendimo A. Sekmokas 15min teigė, kad užgeso paskutinė viltis, jog bus kompensuojama žala Lietuvai, kurią patyrėme mokėdami už politinę „Gazprom“ dujų kainą.

– Pone Sekmokai, ar tikėjotės būtent tokio Europos Komisijos sprendimo?

– Matyt, reikėjo tikėtis dviejų sprendimo variantų – baudos arba susitarimo be baudos, bet su įpareigojimais. Šio varianto ir reikėjo tikėtis.

Lietuvai nuo to nebus blogiau, nes su SGD terminalu išsprendėme problemą Lietuvoje, ir rusiškų dujų tiekėjas nelabai galėtų piktnaudžiauti, net jei norėtų tai daryti – yra konkurencija.

Tačiau šis sprendimas parodė – yra dvigubi standartai Europos Komisijai.

– Ką turite omenyje? Ar tai, kad už panašų piktnaudžiavimą Europos rinkoje „Google“ ir „Apple“ buvo nubaustos, o „Gazprom“ ne?

– Taip. „Gazprom“ juk yra pagrindinis dujų tiekėjas Europai, todėl stengiamasi su juo elgtis švelniau, lyginant su kitais koncernais. Be to, prisiimamas tam tikras įpareigojimas, dėl kurio laikymosi nėra garantijos Jei „Gazpropm“ darys nedidelius pažeidimus, nemanau, kad vėl sulauktų sankcijų iš Europos.

Taigi matome dvigubus standartus, o Lietuva atsidūrė pralaimėtojos vaidmenyje. Dabar akivaizdu, kad Lietuvai niekas nekompensuos tų patirtų sąnaudų dėl aukštų dujų kainų. Be to, Lietuvos pozicija nebuvo sustiprinta Stokholmo arbitraže (Lietuva pralaimėjo bylą prieš „Gazprom“ arbitraže anksčiau – aut. past.).

Taigi skęstančių gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Kai mes pradėjome trečiojo energetikos paketo įgyvendinimą, mums niekas nepadėjo, o dujas dėl to „Gazprom“ pabrangino. Aš matau, kad yra dvigubi standartai, tai skęstančių reikalas. Mūsų teisininkai patys rengė teises aktus trečiam paketui.

Reuters/Scanpix nuotr.

– Kaip manote, kiek tokį sprendimą galėjo lemti „Gazprom“ lobistai ir asmeninė EK vadovo Jeano Claude`o Junckerio draugystė ir bičiuliavimasis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu?

– Neabejotinai suveikė didelis lobizmas, tą visur girdime ir matome. Kai vyko derybos dėl paketo, vyksta lobistine kova, mes irgi norėjome atstovus turėti Briuselyje, kad mūsų interesai būtų atstovaujami, pozicija stiprinama. Bet mes neturėjome tokių lobistų.

O dėl Junckerio – tai daugiau jo viešieji ryšiai, nors ir nėra mums naudingi. Tai bandymas pataikauti, kad netrauks kaštonų iš ugnies, tai reikia suprasti aiškiai. Tikiuosi, kad Komisija užtikrins paramą mūsų tinklų sinchronizacijai

– Kokią naudą galima įžvelgti po šio sprendimo?

– Manau, kad nauda mums vis tiek yra, tai EK sprendimas, nors ir vėlavo, bet niekas nežinojo, kada jis bus. Stokholmo arbitrai turėjo būti objektyvūs, jei po jų sprendimų būtų bauda, tada būtų klausimas, ar arbitražas pagrįstai padarė tokį sprendimą.

– Ar „Gazprom“ laikysis nurodymų?

– „Nord stream 2“ dujotiekio statyba aiškiai pademonstruos, kieno pusėje yra jėga, jei Komisija nepritaria „Nord stream 2“ statybai, tai ir parodys, kad galima daug ką įpareigoti, bet galioja stipresniojo teisė, ir galioja lobizmas.

Reuters/Scanpix nuotr.

– Gal čia ir Lietuva padarė ne viską, įtikinėdama Europos Komisiją?

– Sunku pasakyti, nes pareigų nevykdau jau seniai, tačiau neoficialiai teisininkai kalbėjo, kad A. Butkevičiaus vyriausybė svarstė, ar nebandyti taikytis su „Gazorom“, ieškoti kompromisų, o tai silpnino vyriausybės poziciją, ir tai turėjo įtakos ir leido „Gazprom“ teikti, kas mums nepalanku, tai mus silpnino ir arbitraže.