Verslas

2018.05.24 10:11

Lietuvis per metus išmeta 56 kilogramus maisto

ELTA2018.05.24 10:11

Lietuvis per metus išmeta 56,03 kg maisto, estas – 54,1 kg, nors estai uždirba daugiau nei lietuviai – Vartotojų instituto duomenimis, lietuvis vidutiniškai uždirba 667 eurus per mėnesį, estas – 942 eurus. 44 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad kiekvienas gyventojas gali padėti spręsti maisto švaistymo problemą, tačiau dažnas linkęs neigti, kad tokia problema išvis egzistuoja.

Gyventojai, pirkdami maisto produktus, dažnai elgiasi neracionaliai – perka neplaningai, valdomi emocijų, susivilioja akcijomis, spalvingomis etiketėmis, perka per dideles pakuotes. Namuose neretai pagaminama daugiau maisto, negu galima suvalgyti, nesuvalgytas maistas saugomas šaldytuve, bet dažnai apie jį pamirštama, ir jis galų gale vis tiek išmetamas, nes kasdien norisi ko nors šviežio ir naujo.

Kasmet maisto atliekos Europos Sąjungoje (ES) sudaro 88 mln. tonų, arba 173 kg vienam gyventojui, taigi išeikvojama 20 proc. bendrai pagaminamo maisto. Prieš kurį laiką Europos Parlamentas (EP) pritarė siūlymams, kad iki 2030 m. šie skaičiai turėtų sumažėti per pusę.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, maždaug trečdalis viso pasaulyje pagaminamo maisto prarandama arba iššvaistoma. Dėl maisto atliekų susidarymo ne tik daromas svarbus poveikis ekonomikai ir visuomenei, bet ir papildomas spaudimas ribotiems gamtos ištekliams ir aplinkai. Maistui, kuris galiausiai prarandamas arba iššvaistomas, pagaminti kasmet sunaudojama apie ketvirtadalį viso žemės ūkio sektoriuje sunaudojamo vandens, dėl maisto atliekų kasmet susidaro apie 8 proc. visame pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

Maistas yra prarandamas arba iššvaistomas visais maisto tiekimo ir vartojimo grandinės etapais. Daugiausia maisto atliekų susidaro namų ūkiuose (53 proc.) ir perdirbimo sektoriuje (19 proc.) kiek mažiau – gastronomijos (12 proc.), pirminės gamybos (10 proc.) ir didmeninės prekybos (5 proc.) sektoriuose.

Apie maisto švaistymo prevenciją bus kalbama ir politinio forume, kurį organizuoja Žemės ūkio ministerija kartu su Europos Komisija (EK).

Aukšto lygio politinis forumas vyks tarptautinės žemės ūkio parodos „AgroBalt“ metu, jame pranešimus skaitys EK narys, atsakingas už visuomenės sveikatą ir maisto saugą Vytenis Andriukaitis ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vadovas Jose Graziano da Silva, kalbės kitų šalių atstovai.

„AgroBalt“ – viena seniausių ir reikšmingiausių Lietuvos parodų, pradėta rengti 1992 metais. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo tai buvo pirmoji tarptautinė komercinė paroda, kurioje dalyvavo įmonės iš užsienio šalių. Nuo 1995 metų rengiamas „AgroBalt“ eksponatų konkursas, kurio metu išrenkami ir prestižiniais aukso medaliais bei diplomais apdovanojami patys geriausi maisto produktai, žemės ūkio technikos gamintojai ir veislinių gyvulių augintojai. Nugalėtojai paskelbiami ir apdovanojami parodos atidarymo dieną.

Pirmoji „AgroBalt“ bus skirta maisto švaistymo prevencijai. Vyks ne tik forumas, bet ir ekspertinis ES lygio susitikimas – ES platforma maisto nuostoliams ir maisto švaistymui (Meeting of the EU Platform on Food Losses and Food Waste). Tai EK iniciatyva sukurta platforma, kurią sudaro 70 narių, įskaitant valstybių narių, tarptautinių organizacijų atstovus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt