Verslas

2018.05.23 08:57

Dėl milijonų vertos sutarties vyriausybė sprendė slaptai

Milijonus mokesčių mokėtojams kainuosianti valstybės sutartis su lietuvių ir vokiečių įmone „Danpower Baltic“ patvirtinta slaptuose vyriausybės pasitarimuose. Neegzistuoja nei tų pasitarimų garso įrašai, nei stenogramos. Vyriausybė aiškina, jog tai padaryta saugant komercines paslaptis.

15min publikavus tyrimą apie bent 18 milijonų eurų kainuosiančios taikos sutarties atsiradimo aplinkybes vyriausybės atstovai aiškino, kad ji buvo sudaroma skaidriai. „Yra priimamas politinis sprendimas, jis yra priimtas labai civilizuotai, nuo nieko nesislapstant“, – „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas.

Jis paminėjo, jog pasitarimuose dalyvavo dabartinis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, buvęs energetikos ministras Rokas Masiulis ir finansų ministras Vilius Šapoka. Taikos sutartis yra svarbi visiems mokesčių mokėtojams, nes ja verslininkams buvo užtikrinta milijoninė valstybės parama. Ji buvo svarstyta vyriausybės pasitarimuose, bet sužinoti, ką per juos kalbėjo ministrai, nepavyks.

15min paprašius vyriausybės pasitarimų garso įrašų, kuriuose buvo kalbama apie taikos sutartį su „Danpower Baltic“, paaiškėjo, jog jie apskritai nebuvo daromi.

Svarstant taikos sutartį išjungė mikrofonus

Vyriausybė 15min patvirtino, jog taikaus susitarimo su bendrove „Danpower Baltic“ klausimas buvo svarstytas dviejuose vyriausybės pasitarimuose. Visgi paaiškėjo, kad jie buvo slapti. „Minėtų klausimų medžiagoje buvo komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančios informacijos ir Energetikos ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsniu, klausimą pateikė su žyma „Konfidencialu“.

Vyriausybės pasitarime šiuo klausimu nebuvo daromas nei garso, nei vaizdo įrašas, nei stenograma“, – rašoma vyriausybės Ryšių su visuomene skyriaus pateiktame atsakyme. Premjero patarėjas S. Malinauskas patikslino, kad nė vienas iš pasitarime dalyvavusių ministrų neprieštaravo taikos sutarčiai.

„Jei pasitarime klausimas su slaptumo grifu bet kokiu (šiuo atveju „konfidencialu“), mikrofonai išjungiami. Stenograma nedaroma, todėl nėra garso įrašo. <...> Dalyvavau abiejuose pasitarimuose, kaip ir minėjau, nė vienas ministras, įskaitant buvusį energetikos ministrą, net tik neprieštaravo, bet aktyviai palaikė taikos sutarties sudarymą, kaip geriausią valstybei sprendimą“, – teigė S. Malinauskas.

Sutarties juodraštį parengė verslininkai

15min praėjusią savaitę publikavo tyrimą, pasakojantį apie tai, kaip ministrų kabinetas nuslėpė tiesą apie šią taikos sutartį. Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas tikino pats sugalvojęs derėtis su „Danpower“, bet 15min turimi dokumentai verčia tuo abejoti.

Iš tikrųjų taikos sutarties jau seniai siekė verslininkai – tai jie ieškojo kontaktų vyriausybėje ir norėjo gauti milijoninę valstybės paramą. Konfidencialiuose laiškuose premjerui Sauliui Skverneliui įmonės atstovai rašė, esą jaučiasi nuskriausti ir jų viltys dūžta. Jie įkalbinėjo politikus sėsti prie derybų stalo. Galiausiai, 2017 metų rugsėjį, premjero patarėjas Lukas Savickas susitiko su „Danpower“ atstovais ir paėmė iš jų preliminarų taikos susitarimą. 15min turi šį dokumentą.

Susidaro įspūdis, kad jo esmė yra tokia pati kaip ir dabar pasirašytos taikos sutarties – verslas siūlė atsisakyti savo ieškinių mainais į milijoninę paramą jų elektrinei Kaune.

BNS nuotr.

Sutartis kainuos milijonus eurų

„Danpower Baltic“ įmonę lygiomis dalimis valdo vokiečių investuotojas „Danpower“ ir Lietuvos verslininkai: Rakauskų šeima bei jų partneris Alvydas Žabolis.

15min tyrimas rodo, jog su problemomis susidūrę lietuviai planavo trauktis iš įmonės ir ją parduoti vokiečiams. Bet po taikaus susitarimo su valstybe jie teigė tokių planų nebeturintys. Primename, kad taikos sutartyje kalbama apie daug bylų, bet svarbiausios skirtingose svarstyklių pusėje esančios bylos – dėl verslininkų projektų Vilniuje ir Kaune.

Kaune Energetikos ministerija buvo sustabdžiusi, o vėliau ir panaikinusi verslininkų leidimą plėtrai, nes nustatė galimų pažeidimų, jie prarado teisę į valstybės paramą. Vėliau ginčai persikėlė į teismus, kurie tęsėsi iki pat dabar, kai vyriausybė pasirašė taikos sutartį. O štai Vilniuje situacija kitokia. Šių metų sausį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinai buvo nustatęs, kad Energetikos ministerija neteisėtai sustabdė „Danpower“ verslo partnerių, Rakauskų šeimos valdomos bendrovės leidimą plėtrai Vilniuje. Dabar verslininkai gali vystyti elektrinės projektą sostinėje, nes teismo sprendimu leidimas jiems buvo atstatytas. Vis dėlto kol kas jie patys nevykdo elektrinės statybų. Po laimėto teismo Vilniuje verslininkai pareikalavo iš valstybės 16 milijonų eurų, esą valstybė jiems trukdė statyti elektrinę.

Tačiau 15min tyrimas atskleidė, jog nė vienas teismas nėra konstatavęs, kad elektrinės verslas nepastatė dėl valstybės kaltės. Tai lėmė jų pačių komerciniai sprendimai. Taigi tokiomis verslininkų pretenzijomis galima suabejoti. Teismas iki taikos sutarties pasirašymo nebuvo priėmęs jokių sprendimų dėl turtinės žalos. Taikos sutartimi mainais į 16 milijonų eurų ieškinio dėl Vilniaus ir kitų ieškinių atsisakymą, valstybė suteiks mažiausiai 18 milijonų eurų paramą per dvylika metų „Danpower Baltic“ elektrinei Kaune.