Verslas

2018.05.15 11:49

Lietuvos bankas kontroliuos internetą – blokuos nelegalių finansinių paslaugų svetaines

Ernestas Naprys, 15min.lt2018.05.15 11:49

Dar 60 interneto svetainių netrukus taps nematomomis. Seimas suteikė Lietuvos bankui naujų svertų kovojant su sukčiais ir neleistinomis finansinėmis paslaugomis internete – institucija galės blokuoti prieigą prie tokių svetainių. Jau dabar Lietuva dėl lošimų, autorių teisių, narkotikų ir alkoholio įstatymų pažeidimų nemato kelių šimtų svetainių, „juodąjį sąrašą“ pildys iš viso keturios institucijos.

Jau dabar Lietuvos bankas yra įvardinęs daugiau nei 60 svetainių, kurios, tikėtina, netrukus taps nematomomis – jos neturi teisės Lietuvoje teikti investicinių paslaugų, tačiau vis tiek jas siūlo ir sudaro galimybes gyventojams prekiauti kokiais nors finansiniais instrumentais.

Dalis sąraše esančių svetainių sukčiauja atvirai ir siūlo „tapti turtingu naudojant šį metodą“, tačiau dalis jų yra užsienio valiutų ar kito finansinio turto prekybos platformos, neturinčios licencijos Lietuvoje. Tarp jų yra ir siūlančių prekiauti kriptovaliutomis.

Seime ypatingos skubos tvarka galutinai pritarta įstatymo pataisai, pagal kurią Lietuvos bankas, turėdamas pagrindą įtarti, kad internetu nelegaliai siūloma investuoti, apsidrausti ar naudotis kitomis finansinėmis paslaugomis, galės nurodyti interneto tiekėjams skubiai panaikinti galimybę pasiekti informaciją.

Taipogi ir duomenų centrams bus galima teikti privalomus nurodymus, kad informacija, jei ji naudojama neteisėtai, būtų skubiai pašalinta.

Tai jau ketvirtoji institucija, gavusi tokias galias – iki šiol juodąjį interneto sąrašą pildė Lošimų priežiūros tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.

„Pagrindinis šio klausimo akcentas – kad rinka labai greitai keičiasi ir daugėja siūlančių nelegaliai įsigyti finansinių priemonių. Žmonės labai dažnai pakimba ant tokių gerų pasiūlymų ir praranda dideles pinigų sumas“, – pristatydamas projektą teigė parlamentaras Valius Ąžuolas.

Mykolas Majauskas ir Robertas Šarknickas pasiūlė įstatymą apsvarstyti ypatingos skubos tvarka, kadangi Lietuvos bankas jau turi pasiruošęs poįstatyminius teisės aktus ir galėtų iškart pradėti vykdyti įsigaliojusį įstatymą. Seimas įstatymui pritarė vienbalsiai.

Norėdamas blokuoti prieigą prie tam tikros svetainės Lietuvos bankas prašymą pateiks Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o jis bus išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

4 skundai iš 5 – dėl nelegalių paslaugų

Tokio įstatymo poreikis aiškinamas gaunamais skundais iš vartotojų – susivilioję patraukliomis reklamomis gyventojai naiviai pasitiki sukčių teikiama informacija, su potencialiais klientais nelegalių paslaugų teikėjai neretai bendrauja ir telefonu – prisistato esantys profesionalūs makleriai, galintys greitai padvigubinti ar net patrigubinti kliento investuotas lėšas.

BNS nuotr.

Iš pradžių klientai skatinami investuoti nereikšmingas pinigų sumas, kurios sugeneruoja pelną. Tokiu būdu yra sužadinamas klientų noras gauti greitą piniginę naudą ir pelnomas klientų pasitikėjimas. Vėliau klientai skatinami investuoti dideles pinigų sumas, kurios jų savininkams nebegrąžinamos, remiantis abstrakčiais pasiteisinimais, pavyzdžiui, „susvyravo valiutų kursai ar rinkos ir pinigus „surijo“ svertas“, arba apskritai nepateikiant jokių paaiškinimų dėl pinigų negrąžinimo.

„Dauguma nelegaliai teikiamų finansinių paslaugų modelių yra kuriami ne siekiant kurti ilgalaikį stabilų verslą, o turint tikslą greitai pasipelnyti iš nelegalios veiklos. Praktika rodo, kad dažniausiai yra sukuriamos realių buveinių neturinčių įmonių interneto svetainės, kuriose, imituojant finansinių paslaugų teikimą, iš patiklių neprofesionalių klientų yra išviliojamos ir pasisavinamos piniginės lėšos“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

4 iš 5 gaunami skundai yra būtent dėl nelegalių investicinių paslaugų teikimo internetu. Tokių gyventojų nuostoliai viršija milijoną eurų, informavo Lietuvos bankas. Turimi teisiniai įrankiai, pasak pataisų kūrėjų, nepakankami apsaugoti gyventojus nuo nepagrįstų finansinių nuostolių.

Naują įstatymo pakeitimą užregistravęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas 15min jau aiškino, kad gyventojai dabar praranda šimtus tūkstančių eurų, atiduodami juos sukčiams – siekiama, kad ši tendencija nesiplėtotų.

Jis patikino, kad naujais ribojimais nesiekiama „cenzūruoti“ interneto.

„Internetas skirtas kam – pirmiausia tai yra informacijai. Jei internetu teikiamos paslaugos, jau atsiranda būtinybė tas paslaugas reglamentuoti vienaip ar kitaip ir apsaugoti vartotojus. Tai jeigu yra finansinės paslaugos, jos specifinės. Tačiau yra ir kitų, galima ir narkotikus platinti internetu, veikia internetiniai kazino. Čia yra viena iš dilemų, todėl turime žiūrėti labai atsargiai į tam tikras specifines paslaugas, kurios susijusios su fizine arba psichologine priklausomybe ir su tais finansiniais nuostoliais“, – anksčiau 15min teigė S. Jakeliūnas.

Telekomunikacijų atstovai anksčiau ne kartą yra įspėję, kad nėra techninių priemonių įgyvendinti absoliutų draudimą, o nuolatiniai bandymai didinti interneto kontrolę gali neigiamai paveikti ne tik saviraiškos laisvės principus, bet ir ryšio paslaugų kainas Lietuvoje.

Seime už įstatymo pataisą balsavo 98 parlamentarai, prieš balsavusių ir susilaikiusių nebuvo.