Lietuvoje nuotoliniu būdu dirba tik 13 proc. darbuotojų, įskaitant ir tik dalį laiko, ir visą dieną tokiu būdu dirbančius darbuotojus. Paradoksalu tai, kad mūsų šalyje nuotoliniu būdu žmonės dažniausiai dirba tada, kai serga, sako ISM universiteto vadovų MBA direktorė Audronė Nakrošienė.
„Lietuvoje yra įdomus paradoksas, kad nuotoliniu būdu žmonės dirba, kai serga. [...] Visi galvoja, kad jeigu dirbu nuotoliniu būdu, tai aš nedirbu, [todėl] organizacija kartu su darbuotojais turi nusibrėžti labai aiškias ribas ir taisykles“, – sako specialistė.
Pasak jos, Lietuvoje nuotolinių būdu dažniausiai dirba informacinių technologijų specialistai, tyrėjai. O apskritai patiems planuoti laiką ir dirbti produktyviausiomis valandomis svarbu kūrybinį, analitinį darbą atliekantiems žmonėms.
A. Nakrošienė atkreipia dėmesį, dirbantiems iš namų labai svarbūs laiko planavimo gebėjimai.
„Turi atsirasti rutininis susitarimas ir su savimi pačiu. Jei dirbi vieną kartą per savaitę, tai susirandi pačias produktyviausias valandas. Galbūt kitiems darbuotojams patogiau nedirbti ryte anksti, bet jie dirba vakare. Tyrimai rodo, kad žmonės dirbdami nuotoliniu būdu dirba viršvalandžius, [be to] jiems sunku atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą, todėl, kad yra prarandamos ribos“, – pasakoja specialistė.
Išsamiau – įraše.
