Verslas

2018.05.09 12:44

Nepanaudotus vaiko pinigus atiduoda STT kritikuotoms įmonėms

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nori dalį vadinamiesiems vaiko pinigams numatytų lėšų atiduoti socialinėms įmonės remti. 15 mln. eurų vertės klausimas trečiadienį svarstomas vyriausybės posėdyje.

Kaip rašoma svarstymui pateiktoje pažymoje, socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimui socialinėse įmonėse trūksta 15 mln. eurų.

„2017 sausį šalyje veikė 172 socialinės įmonės ir jose dirbo 7 285 tikslinėms grupėms priklausantys asmenys, o 2017 metų pabaigoje veikė 188 socialinės įmonės, o jose dirbo 9 748 tikslinėms grupėms priklausantys asmenys.

Didesnį valstybės biudžeto lėšų poreikį lėmė tai, kad įsigaliojo naujos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos, kurios įtvirtino darbdavių prievolę priskaičiuoti ir sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo minimalios mėnesinės algos“, – aiškinama dokumente.

Taip pat nurodoma, kad trūkstamas lėšas socialinėms įmonėms remti siūloma perkelti iš išmokoms vaikams numatytų lėšų, nes dėl jų iki šiol kreipėsi ne visi asmenys, kurie turi teisę gauti 30 eurų dydžio išmoką.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje pozicija teigė, kad šiuo metu pateiktų prašymų dėl 430 tūkst. vaikų 98 proc. paraiškų jau įvertinta.

„Daugelyje savivaldybių 100 proc. Yra dar kelios savivaldybės, kur yra tam tikras vėlavimas, bet jis tikrai nedidelis ir, turint galvoje, kad vis naujos šeimos prašymus teikia, aš labai džiaugiuosi šia priemone“, – tikino L. Kukuraitis.

Jei parengtam nutarimo projektui būtų pritarta, socialinei paramai (t.y. ir vaiko pinigams) 2018 metais skiriama suma sumažėtų nuo 1,178 mlrd. eurų iki 1,163 mlrd. eurų, užtat 15 mln. eurų iki 122 mln. eurų padidėtų užimtumo didinimui (t.y. ir socialinėms įmonėms) numatyta suma.

BNS nuotr.

Įsisenėjusi problema

Socialinių įmonių klausimas nemažai diskusijų kelia jau ne vienerius metus. Pavyzdžiui, dar 2015 metų pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) buvo atlikusi jų rizikos analizę ir apibendrino, jog socialinių įmonių statusu neturėtų būti piktnaudžiaujama.

„Pareigūnai teigia, kad įmonėms, jau turinčioms šį socialinį statusą, ne visada skaidriai suteikiama valstybės pagalba, kadangi teisinis neapibrėžtumas neužkerta kelio darbo biržos darbuotojų neskaidriems veiksmams.

Šių įmonių priežiūra turėtų būti daug atsakingesnė – svarbu laiku vykdyti periodiškus tikrinimus, neleisti patiems darbo biržos darbuotojams nustatyti terminų šalinti patikrinimo metu pastebėtus trūkumus ir tai aiškiai reglamentuoti“, – rašoma tuomet platintame pranešime žiniasklaidai.

STT kritiškai socialines įmones įvertino ir 2018 metų pradžioje pateiktoje išvadoje.

„Esamas valstybės pagalbos modelis labiau orientuotas į pagalbą įmonėms, negu į tikslinėms grupėms priskirtus asmenis.

Tokia pagalba tik mažina socialinių įmonių išlaidas darbo užmokesčiui, bet nekompensuoja jų patirtų papildomų išlaidų dėl tikslinėms grupėms priskiriamų asmenų įdarbinimo, todėl valstybės lėšos, skirtos integruoti tikslinėms grupėms priskirtus asmenis į visuomeninį gyvenimą, gali būti naudojamos neracionaliai ir nepadeda įgyvendinti Socialinių įmonių įstatyme nustatytų tikslų“, – rašoma joje.

Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė DELFI sakė, kad nors kadencijos pradžioje dabartiniai valdantieji žadėjo spręsti įsidarbinti norinčių neįgaliųjų, to iki šiol nepadarė.

„Teisinė bazė ta pati, apetitas tas pats ir dar augantis, nes socialinių įmonių kūrimosi sustabdyti nepavyko.

Dabar Seimo Neįgaliųjų teisių komisijai pateiktas teisės aktų paketas. Jame siūloma uždaryti socialines įmones, bet finansavimo mechanizmas perkeliamas į Užimtumo įstatymą. Tai reiškia, kad jos visos tomis pačiomis apimtis ir veiks. Esmė visai nepasikeičia.

Ko mes visą laiką siekiame – kad keistųsi neįgaliųjų užimtumo sistema, o tas perkėlimas sistemos nekeičia. Mes sakome, kad turi būti pagalbos priemonės, kad sunkios negalios žmonės galėtų eiti dirbti ir jiems ir jų darbdaviui būtų suteikta pagalba. To nėra“, – sakė ji.

BNS nuotr.

H. Varnienė dar pasakojo, kad žmonių su sunkia negalia socialinės įmonės į darbą nepriima.

„Pavyzdžiui, su proto, su psichikos, su sunkesne judėjimo negalia, kuriems reikia labiau pritaikytos aplinkos, bet pasaulyje tokie žmonės dirba. Pas mus Lietuvoje yra tiek iškreipta sistema, kad tam, jog tokiam žmogui sukurtų užimtumą, jie eina į dienos centrus ir už savo buvimą ten moka iš savo pinigų.

Išeina taip, kad sunkesnės negalios žmonės, kurie tikrai negali įsidarbinti apskritai, jie moka savo pinigus, kad juos užimtų valstybė, o valstybė sumoka verslui, kad jie įdarbintų lengvos negalios žmones. Tai žiauru – visiškai iškreipta politika“, – dėstė pašnekovė.