Verslas

2018.04.30 14:55

Analitikai ekonomikos augimo sulėtėjimą vertina kaip normalų

ELTA 2018.04.30 14:55

Šiek tiek sulėtėjęs pirmojo šių metų ketvirčio BVP augimas yra normalus ir šiandien didesnių grėsmių nerodantis, sako analitikai.

Pasak SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko, pirmas šių metų BVP įvertis, kuris parodė, kad 2018 metų pirmąjį ketvirtį BVP augo 3,5 proc., buvo didesnis nei tikėtasi.

„Tai netgi šiek tiek geriau nei tikėjausi, nes tikėjausi, kad bus (augimas, – ELTA) 3,3 proc., gal šiek daugiau, bet 3,5 proc. yra lūkesčius atitikęs, gal netgi šiek tiek geresnis nei tikėjomės. Ekonomika toliau yra pakankamai geroje situacijoje ir juda teisinga linkme“, – Eltai sakė T. Povilauskas.

Pasak jo, Europoje taip pat pastebimas šioks toks BVP augimo sulėtėjimas ir tai yra normalu.

„Praeitais metais buvo stiprus šuoliukas į viršų, o šiais metais augam truputį lėčiau, bet vis tiek augimas yra didesnis, galima sakyti, nei potencialus BVP augimas“, – kalbėjo ekonomistas.

Pasak T. Povilausko, toks augimo lėtėjimas yra normalus, nes pramonėje jis buvo šiek tiek lėtesnis, eksportas taip pat veikiausiai augo lėčiau nei praeitų metų tą patį ketvirtį.

Anot jo, panašu, kad šiais metais ekonomikos inertiškumas tęsis, nors yra nerimo, kokia situacija bus 2019–2020 metais.

„Yra nerimo, kas bus 2019–2020 metais, nes ekonomika juda ciklais, yra ekonomikos augimo stadijos, kurios dabar tęsiasi nemažai metų. Natūralu, kad kažkada stipriau sulėtėsim, bet šią sekundę, bent jau kalbant apie šiuos metus, panašu, kad tas inertiškumas tęsis, ir kol kas viskas dar yra gerai“, – apibendrino T. Povilauskas.

Tuo metu banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė, vertindama BVP augimo dydį, sako, paskelbti duomenys atitinka jų komandos kertinį ekonominės raidos scenarijų šiems metams ir neverčia keisti BVP augimo prognozės.

BNS nuotr. „Ekonomika auga subalansuotai, jos spartų vystymąsi lemia tiek vidaus, tiek išorės veiksniai. Operatyvieji mažmeninės prekybos duomenys rodo, kad vartojimo variklio pajėgumai neslopsta. Palanki kreditavimo aplinka, atsitraukiantis infliacijos spaudimas, iš įtampos net dūzgianti darbo rinka ir didėjanti gyventojų perkamoji galia – tinkama dirva tolesnei vartojimo plėtrai“, – komentare sako I. Genytė-Pikčienė. Pasak jos, minėtos aplinkybės ilgainiui neturėtų keistis, nes „darbo užmokesčio augimą ateityje programuoja struktūrinės darbo rinkos įtampos, o ekonominėje plėtros fazėje įmonės didina pajėgumus, tad kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ryškus kaip niekad.“ Be to, jos teigimu, aukštesnes algas žada ir numatomos viešojo sektoriaus pertvarkos, tad daugelis vidaus rinka mintančių veiklų šiuo metu išgyvena pakilimą. Vis dėlto ji prognozuoja, kad galbūt kiek kuklesnius rezultatus fiksuos su būsto rinka susijusios veiklos. „Šis sektorius zenitą pasiekė pernai ir šiemet tenkinsis nuosaikesne raida. Vis dėlto makroekonominės aplinkybės jokiais būdais nežada sunkiojo būsto rinkos nusileidimo, tiesiog rinka prisisotino ir palaipsniui nuosaikiai mažins apsukas“, – komentare sako I. Genytė-Pikčienė. Anot jos, neturėtų keistis ir verslo elgsena investicijų srityje. „Nuo darbuotojų trūkumo tinstančios darbo kaštų eilutės neleidžia snausti ir nuolat grasina įmonių produkcijos ir paslaugų konkurencingumui, tad gamybinių pajėgumų atnaujinimas – kone vienintelis kelia (galimybę, – ELTA) mažinti priklausomybę nuo brangstančios darbo jėgos“, – sako analitikė. Tačiau, vertindama išorės sektoriaus plėtros perspektyvas, ekonomistė mini įsibėgėjusį JAV federalinių rezervų sistemos pinigų politikos griežtinimą, paaštrėjusį geopolitinį konfliktą dėl įtakų Artimųjų Rytų kare, JAV ir Kinijos apsišaudymą pirmaisiais užsienio prekybos karo šūviais bei žaliavų rinkas sudrebinusias Donaldo Trumpo sankcijas Rusijos oligarchams – visa tai, pasak analitikės, byloja apie pernykščio euforinio „vakarėlio“ pabaigą. Pirmadienį Statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį, pašalinus kainų pokyčių ir sezono įtaką, per metus augo 3,5 proc. Departamentas pranešė, kad, pirminiu įverčiu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP to meto kainomis siekė 9,824 mlrd. eurų. Palyginti su ketvirtuoju praėjusių metų ketvirčiu, BVP ūgtelėjo 0,8 proc. Pernai, Statistikos departamento duomenimis, ekonomika vidutiniškai augo 3,9 proc.