Verslas

2018.04.19 16:12

R. Masiulis: Klaipėdos ir oro uostai išsivaduos nuo politikų įtakos

Susisiekimo ministerija užsimojusi pertvarkyti penkias valstybės įmones į akcines bendroves ir taip iš jų ištraukti 50 mln. eurų grąžos, kurie tektų biudžetui per dividendus. Tačiau svarbiausia, pasak susisiekimo ministro Roko Masiulio, atriboti valstybės įmones nuo politikų įtakos.

Šiuo metu ruošiama pertvarkyti 5 Susisiekimo ministerijai pavaldžias valstybės įmones. „Oro navigacija“, Lietuvos oro uostai, Klaipėdos jūrų uosto direkcija, Vidaus vandenų kelių direkcija ir „Kelių priežiūra“ iki šių metų pabaigos virs akcinėmis bendrovėmis.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis patikina, kad po pertvarkos dabartinės valstybės įmonės (VĮ) bus valdomos be politikų įtakos ir uždirbs daugiau grąžos. „Susisiekimo ministerija toliau tobulina savo sektoriaus valdymą. Jei praėję metai buvo skirti įstaigų ir organizacijų apjungimui, administracinės naštos mažinimui, veiklos efektyvumui, šiuos metus skirsime jau didžiųjų valstybės įmonių pertvarkymui į akcines bendroves. Pagrindinis tikslas yra mažinti politinę įtaką ir užtikrinti progresyvų, modernų, europietišką šių įmonių valdymą“, – sako R. Masiulis.

Jis aiškina, kad šiuo metu VĮ vadovą skiria ministras tiesiogiai, „tai yra tiesioginės politinės įtakos pavyzdys“. „Norėtųsi, kad politikai ateityje su šia reforma būtų šiek tiek atitraukti nuo verslo procesų, negalėtų jiems daryti įtakos. Pertvarkius VĮ į AB bus suformuotos profesionalios valdybos“, – sako R. Masiulis ir žada, kad pusė ar daugiau valdybos narių būtų nepriklausomi. Įmonės veiklos strategiją jau nustatytų ne ministras ar ministerija, o pati įmonė. Ministras žada, kad įmonės neruošiamos privatizavimui – tai yra strateginis turtas, kuris parduodamas nebus.

„Nuosavybės grąža susisiekimo sektoriuje kol kas ne didelė – tik apie 5 proc. Ir jei ji pasiektų vidurkį, apie 11,4 proc., tai papildomai biudžetas galėtų gauti apie 50 mln. eurų dividendų“, – sako R. Masiulis.

Susisiekimo viceministras Paulius Martinkus patikina, kad Lietuvos oro uostai turi galimybių administracinę naštą sumažinti dviem trečdaliais. O kelių priežiūros įmonėse vienam darbuotojui po pertvarkos tenka 34 kvadratiniai metrai administracinių patalpų – bus siekiama patalpas mažinti perpus. „Oro navigacija“, pasak viceministro, galėtų steigti antrinę įmonę, kuri teiktų paslaugas kitų ES valstybių teritorijose.

BNS nuotr.

Registrų centro pertvarka neliečia

Registrų centras (RC), kuris taip pat valstybės įmonė, kol kas pertvarkomas į AB nebus. „RC nebus liečiamas, nes su tuo pačiu RC dar reikia susitvarkyti: išsiaiškinti įmonės situaciją, veiklą išgryninti, optimizuoti ir tada spręsti, kuriuo keliu reikėtų su juo eiti“, – sako R. Masiulis.

Kalbėdamas apie RC R. Masiulis patikino, kad jo ateityje gali laukti panašus likimas, tačiau kol kas dar per mažai informacijos, būtina atsirinkti vadovą. „Yra abejonių dėl RC kaštų bazės, įkainiai nėra maži. Nesame tikri, kad visi kaštai yra pilnai pagrįsti, vidinių resursų vertinimas bus pirmasis darbas“, – sako R. Masiulis. Jis žada, kad visi neskaidrūs dalykai, kurie RC bus ištirti, bus paviešinti.

Susisiekimo ministerija parengė įstatymų paketo pataisas, kuriomis bus siūloma keisti ministerijos reguliavimo srities valstybės įmonių statusą į akcines bendroves. Taip bus siekiama efektyvesnio bendrovių valdymo bei didesnės grąžos visuomenei. Ūkio ministerija jau skelbė, kad pagal parengtą valstybės įmonių pertvarkos planą turi likti tik 5 valstybės įmonių. Pertvarkos metu 11 valstybės įmonių bus pertvarkytos į AB ar UAB, 4 numatoma likviduoti, o jų funkcijoms atlikti įsteigti 4 viešąsias įstaigas, dar 5 valstybės įmonės išlaikys šią teisinę formą.