Verslas

2018.04.19 08:13

Ž. Vaičiūnas: Vokietijoje nebesvarstoma, ar „Nord Stream 2“ bus įgyvendintas

ELTA2018.04.19 08:13

Vokietijoje diskusijų apie tai, ar Rusijos dujotiekio projektas „Nord Stream 2“ turi būti įgyvendintas, nėra, daugiau diskutuojama apie tai, kaip tai turi būti padaryta, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Tai ministras Eltai pareiškė po susitikimo su Vokietijos ekonomikos ir energetikos ministru Peteriu Altmaieriu Berlyne. 

„Leidimai yra išduoti, ir iš esmės galbūt ką šiuo metu mes kalbame – tai apie trečiojo energetikos paketo taikymą, apie Ukrainos tranzito išlaikymą, bet apie paties projekto „būti ar nebūti“ – tokios diskusijos nėra. Iš esmės laikomasi tos pozicijos: kadangi leidimai išduoti, tad projektas turi būti vykdomas“, – telefonu iš Vokietijos Eltai sakė Ž. Vaičiūnas. 

Pasak jo, skirtingas požiūris tarp Vokietijos ir Rytų Europos dėl „Nord Stream“ atsirado todėl, kad Berlynas laiko Rusiją patikima dujų tiekėja, kai, pavyzdžiui, Lietuvos patirtis yra visiškai kitokia. 

„Iš tiesų esmė tokio skirtingo vertinimo yra ta, kad Vokietija traktuoja Rusiją kaip patikimą gamtinių dujų tiekėją, kuria galima pasikliauti ir pasitikėti, iš esmės mūsų vertinimas ir patirtis yra visai kita“, – aiškino Ž. Vaičiūnas. 

Susitikimuose su Vokietijos politikais Ž. Vaičiūnas išsakė Lietuvos poziciją, kad „Nord Stream 2“ didins visos ES priklausomybę nuo rusiškų dujų ir pačios Rusijos įtaką. Lietuva pasisako už trečiojo energetikos paketo nuostatų visą taikymą šiam projektui, todėl remia EK pateiktą pasiūlymą peržiūrėti atitinkamą direktyvą.

Praėjusią savaitę „Nord Stream 2“ dujotiekio plėtros projekto operatorė gavo visus leidimus tiesti ir eksploatuoti dujotiekį Suomijos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. Galutinį leidimą tiesti „Nord Stream 2“ dujotiekį Suomijos teritorijoje išdavė šalies aplinkosaugos institucijos, praėjus savaitei po to, kai vyriausybė Helsinkyje pritarė projektui, tuo sukeldama ginčus Europos Sąjungoje. 

Dujotiekio ruožas šioje zonoje bus 374 km ilgio, jis bus tiesiamas 20 metrų atstumu nuo jau veikiančio „Nord Stream 1“.

Nors Vokietijos valdžia kovo pabaigoje jau išdavė visus leidimus „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimui, šalies kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę pareiškė, kad projektas „Nord Stream 2“ be aiškumo dėl būsimo Ukrainos tranzito vaidmens būtų neįmanomas. Ji tikino, kad tranzitas per Ukrainą turi būti išsaugotas. 

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, susitikęs su Vokietijos kanclere, pasiūlė verčiau modernizuoti Ukrainos dujotiekius ir Europą dujomis aprūpinti per šią šalį, nes toks projektas būtų pigesnis nei „Nord Stream 2“ statybos. Interviu Vokietijos verslo dienraščiui „Handelsblatt“ pirmadienį P. Porošenka teigė, kad projekto įgyvendinimas sukeltų Ukrainos „energetinę ir ekonominę blokadą“, ir pavadino „Nord Stream 2“ „politiniu kyšiu už lojalumą Rusijai“.

Šiam projektui nepritaria Baltijos šalys. Lenkija bei JAV vadina tai politiniu, o ne ekonominiu projektu. 

„Nord Stream 2“ statyboms dar reikalingas trijų šalių, per kurių teritoriją driekiasi vamzdyno maršrutas, valdžios leidimas, tai yra Rusijos, Švedijos ir Danijos. Operatorė tikisi gauti jų leidimą per artimiausius kelis mėnesius ir pradėti statybas birželį.