Verslas

2018.04.16 12:38

Vyriausybė žada 50 eurų didesnes algas, mokytojo atlyginimas didės iki 1000 eurų

LRT.lt2018.04.16 12:38

Vyriausybė siūlo nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Norintis joje toliau kaupti darbuotojas galės mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio. O vidutinis atlyginimas per mėnesį dėl mokesčių reformos kitąmet paaugs apie 50 eurų. Tuo pačiu vyriausybė tikina, kad didės mokesčių progresyvumas.

Valdantieji prognozuoja, kad nauji pensijų kaupimo dalyviai gaus pensijas, siekiančias bent 50 proc. jų uždarbio.

Tai numato pirmadienį pristatyta vyriausybės siūloma pensijų kaupimo sistemos pertvarka. Vyriausybės teigimu, vidutinė senatvės pensija (turint būtinąjį stažą) 2019–2020 metais didės vidutiniškai po 23 eurus. Per 2017–2020 metus jis padidės iš viso apie 110 eurų. 

„Pensijų reformoje esminis dalykas bus, kad nauji dalyviai gaus didesnes pensijas, didės ir esamų dalyvių pensijos. Galėsime kalbėti apie pagerintą gyvenimo, darbo ir vaikų auginimo aplinką“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Dirbantis žmogus iki 40 metų bus automatiškai įtraukiamas į pensijų kaupimo sistemą, tačiau jis galės atsisakyti joje dalyvauti. 

Pasiūlymai dalyvauti sistemoje bus automatiškai teikiami 3 kartus, bet tik iki 40 metų amžiaus. Net ir pasirinkęs dalyvauti sistemoje, asmuo turės teisę laikinai 12 mėnesių sustabdyti kaupimą.  

Jei darbuotojas fondui skirs daugiau nei 4 proc. atlyginimo, jam bus taikomos papildomos mokestinės lengvatos, jų gaus ir darbdavys, kaupiantis darbuotojo naudai.

Skaičiuojama, kad nesiimant pertvarkos po poros dešimtmečių senatvės pensija gali sudaryti vos 34 proc. buvusio darbo užmokesčio, kai dabar pakeitimo norma siekia 42 proc. Įvykdžius pertvarką planuojamas rezultatas – senatvės pensija, siekianti 50 proc. buvusių pajamų, rašoma SAM pranešime žiniasklaidai.

Visi norintieji, kurie šiuo metu pensijai nekaupia, turės galimybę prisijungti prie pensijų kaupimo sistemos. Valstybė skatins kaupti lėšas asmeninei pensijai, o valstybės skatinimas ir toliau bus socialiai orientuotas. Prie vidutinį darbo užmokestį gaunančio asmens kiekvieno kaupiamo 1 euro bus užtikrintas 50 centų priedas iš valstybės biudžeto, o mažesnių pajamų gavėjus valstybė rems labiau.

Numatyta asmens įmoka palaipsniui per 5 metus pasieks 4 proc., valstybės biudžeto priedas visiems kaupiantiems – 2 proc. (nuo VDU). Didesniam nei 4 proc. asmens kaupimui bus taikomos papildomos mokestinės lengvatos, taip pat mokestinės lengvatos darbdaviui kaupiant darbuotojo naudai.

SAM iliustracija

Naujoji pensijų kaupimo sistema bus grįsta ekonominių paskatų principais. Asmenys iki 40 metų (pereinamuoju pokyčių laikotarpiu – visi šiuo metu kaupiantieji) bus automatiškai įtraukiami į naują pensijų kaupimo sistemą, tačiau numatyta asmens teisė išreikšti valią nedalyvauti pensijų kaupime nereikalaujant skubotų sprendimų.

Finansų ministras Vilius Šapoka kiek anksčiau teigė, kad kaupimas antroje pensijų pakopoje turėtų būti toliau skatinamas darbuotojų bei darbdavių įnašais, jis užsiminė ir apie galimybę atgauti dalį pajamų mokesčio.

Premjeras Saulius Skvernelis po to kartojo, kad vyriausybė neketina iš esmės pertvarkyti antros pakopos pensijų kaupimo. 

Antrosios pakopos pensijų fondai Lietuvoje pradėjo veikti 2004-aisiais.

BNS nuotr.

Vyriausybė žada 50 eurų didesnes algas ir didesnį progresyvumą

Vidutinis atlyginimas per mėnesį dėl mokesčių reformos kitąmet paaugs apie 50 eurų, žada vyriausybė. Tuo pačiu ji tikina, kad didės mokesčių progresyvumas.

„Kitais metais vidutinis darbo užmokestis turėtų augti apie 50 eurų, tą pokyti turėtų pajusti apie 1 mln. dirbančiųjų“, – vyriausybės reformų pristatyme pirmadienį sakė premjeras.

Pagal vyriausybės siūlomą mokesčių reformą, neapmokestinamųjų pajamų dydžio taikymas bus išplėstas iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio, jį nuosekliai didinant. Taip pat ketinama sujungti darbdavio ir darbuotojų mokesčius.

„Bus nuosekliai didinamas NPD, jo taikymas bus išplėstas iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio, papildomai mažės 2 proc. „Sodros“ tarifas“, – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.

Dėl mokesčių pertvarkos vidutinis atlyginimas kitąmet turėtų „į rankas“ padidėti 47 eurais, uždirbantieji daugiau – 1,7 VDU – į rankas gaus 55 eurais daugiau.

Taip pat planuojama socialinio draudimo įmokos tarifą sumažinti 2 proc. punktais. Anot vyriausybės, mokesčių našta per trejus metus vidutinę algą gaunantiems asmenims sumažės 5,1 proc. punkto, uždirbantiems 1,7 VDU – 3,4 proc. punkto. Anot ministrų kabineto, reformą pajaus 1 mln. dirbančiųjų.

Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, bus perskaičiuoti darbo jėgos mokesčių tarifai. Po reformos darbuotojo socialinio draudimo ir privalomo sveikatos draudimo tarifas sieks 18,5 proc., darbdavio – 1,24 proc., gyventojo pajamų mokesčio tarifas būtų 21 proc.

Be to, ketinama įvesti progresinius mokesčius uždirbantiems daugiausiai. Jie mokėtų 25 proc. GPM, tačiau šis būtų susietas su „Sodros“ lubomis. Taigi aukštesnį GPM mokėtų tie, kuriems būtų taikomos „Sodros“ įmokų lubos. 2019 metais pagal vyriausybės siūlymą tai turėtų būti taikoma 120 VDU per metus uždirbantiems darbuotojams (uždirbantiems apie 8,8 tūkst. eurų per mėnesį), 2020 metais – 84 VDU (apie 6,1 tūkst. eurų per mėnesį), o 2021 metais – 60 VDU (apie 4,4 tūkst. eurų per mėnesį).

Taip pat ketinama plėsti gyvenamojo būsto apmokestinimą. Pagal vyriausybės siūlymą, neapmokestinamas būtų pagrindinis asmens gyvenamasis būstas, sakė V. Šapoka.

Anot vyriausybės, kitąmet investicijos į mokesčių reformą sieks 173 mln. eurų.

Vyriausybė taip pat žada kitąmet iš šešėlio mažinimo surinkti 200 mln. eurų. Bus suteikta pusmečio vienkartinė galimybė sumokėti mokesčius be baudų ir delspinigių, net ir gavus darbą, iki metų būtų toliau skiriama socialinė parama.

Taip pat žadama, kad nuo kitų metų 20 proc. arba apie 300 eurų a ugs medikų algos, 150 eurų – slaugytojų. Mokytojų atlyginimus žadama didinti 14 proc., iki 1000 eurų, 16 proc., arba 165 eurais, ketinama padidinti dėstytojų ir mokslininkų algas, o doktorantų stipendijas – 370 eurų.Be to, iš šešėlio kitąmet žadama „ištraukti“ apie 200 mln. eurų.

BNS nuotr.

Anot vyriausybės, kitąmet investicijos į mokesčių reformą sieks 173 mln. eurų.

Vyriausybė taip pat žada kitąmet iš šešėlio mažinimo surinkti 200 mln. eurų. Bus suteikta pusmečio vienkartinė galimybė sumokėti mokesčius be baudų ir delspinigių, net ir gavus darbą, iki metų būtų toliau skiriama socialinė parama.

Baltieji finansai – kas tai. Įmonės, kurios piktnaudžiauja mokesčių sistema ar kitaip vengia mokėti mokesčius, nebegalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir susidurs su sunkumais gauti kreditą“, – žada V. Šapoka.

Anot jo, ketinama reformuoti VMI, ji bus modernizuojama, siūlomi virtualūs kasos aparatai išmaniuosiuose telefonuose ir panašiai.

Taip pat žadama, kad nuo kitų metų 20 proc., arba apie 300 eurų, augs medikų algos, 150 eurų – slaugytojų. Mokytojų atlyginimus žadama didinti 14 proc., iki 1000 eurų, 16 proc., arba 165 eurais, ketinama padidinti dėstytojų ir mokslininkų algas, o doktorantų stipendijas – 370 eurų.

V. Šapoka žada, kad po mokesčių reformos atlyginimų nebus galima sumažinti

Finansų ministras žada, kad, sujungus darbdavio ir darbuotojo mokesčius, atlyginimai kaip Rumunijoje nebus sumažinti.

V. Šapoka žada, kad įstatyme bus numatyta, jog atlyginimas „ant popieriaus“ negalės būti dirbtinai sumažinamas tiems, kurie uždirba ne pačius didžiausius atlyginimus.

„Čia labai svarbus klausimas, nedarysime rumuniško varianto, kur nebuvo nustatytos apsaugos. Įstatyme bus numatyta, kad visi mokestiniai pakeitimai būtų darbuotojo naudai“, – pirmadienį reformų pristatyme sakė V. Šapoka.

Tačiau, anot jo, įstatymas nesaugos tų darbuotojų algų, kurie uždirbs daugiau, negu numatomos „Sodros“ įmokų lubos. Anot V. Šapokos, dėl to reikės tartis darbuotojui ir darbdaviui.

„Nebus valstybinės apsaugos tiems, kas uždirba virš „Sodros“ įmokų lubų, tai šios lėšos atiteks naujų darbo vietų kūrimui“, – sakė V. Šapoka.

Rumunijoje sujungus mokesčius, darbdaviai, turėję perkelti visą darbo vietos kainą į darbo sutartis, paliko senąjį darbo užmokestį „ant popieriaus“, dėl ko atlyginimai po mokesčių darbuotojams sumažėjo.

BNS nuotr.

Mokytojo atlyginimas didės iki 1000 eurų, keisis mokinių vertinimas

Mokytojo atlyginimas didės iki 1000 eurų, dėstytojų – 16 proc., keisis mokinių vertinimas, žada vyriausybė.

2019 metais investicijos į švietimą sieks 169 mln. eurų.

Pristatydamas inicijuojamas struktūrines reformas, S. Skvernelis sakė, kad pradeda viešą konsultaciją, pristatė valdančiajai daugumai, visuomenei siūlymus.

„Laukiame pasiūlymų, pastabų, diskusijų, į kurias tikrai atsižvelgsime. Mūsų siūlymai bus įgyvendinti patvirtinus juos Seime“, – sakė premjeras.

Kalbėdamas apie švietimą, jį premjeras vadino pagrindu. „Matėme, kad turime problemų dėl atskirties, atotrūkio tarp miesto ir kaimo, mokinių vertinimo. Aukštojo mokslo reforma pradėta ir bus tęsiama“, – sakė S. Skvernelis.

Pasak ministrų kabineto, Lietuvos struktūrinių reformų švietime pagrindiniai tikslai – 50 proc. sumažinti mokinių pasiekimų skirtumus tarp didmiesčių ir regionų bei geriau parengti mokinius aukštosioms mokykloms.

Mokinių pasiekimų vertinimas bus pakeistas į visapusišką asmenybės vertinimą.

Taip pat numatoma keisti ugdymo turinį, atnaujinti mokymo priemones, užtikrinti ugdymo kokybę, mažinti patyčias. Keisis ir pedagogų rengimas bei galimybės profesiškai augti, atlyginimas didės iki 1000 eurų.

Pokyčių bus ir neformaliojo švietimo srityje, numatoma plėsti naujų veiklos krypčių pasiūlą.

2019 metais 26 tūkst. daugiau mokinių galės lankyti būrelius, numatoma atidaryti bent 10 naujų technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo ugdymo centrų.

Pristatytose Lietuvos struktūrinėse reformose taip pat minėta profesinio mokymo bei aukštojo mokslo kaina 2019 metais. Bus investuojama į mokymo turinio keitimą, kokybės garantavimo įrankius. Numatoma keisti besimokančiųjų proporcijas, įgyvendinti dėstytojų rengimo ir skatinimo pokyčius, atlyginimus padidinti 16 proc.

Kaip teigta Lietuvos struktūrinių reformų pristatyme, jauniems žmonėms daugės paskatų pradėti mokslininko karjerą.

BNS nuotr. Kaip sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, švietimo sistema išbalansuota. Pagrindiniai iššūkiai – didėjanti atskirtis, todėl pagrindinė kryptis – užtikrinti kokybišką išsilavinimą kiekvienam. „Jaunimas nesirenka būti mokytojais“, – konstatavo ministrė. Švietimo pasiūla, rengiami specialistai ir jų kompetencija, J. Petrauskienės žodžiais, neatitinka poreikių darbo rinkoje ir su tuo susiję siūlymai keisti profesinio mokymo sistemą. Kaip pabrėžė ministrė, vyriausybės siūloma pertvarka apima visus lygius – nuo ikimokyklinio ugdymo iki mokslo centrų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt