Verslas

2018.04.09 09:40

Lietuva stoja į EBPO klubą: kiek mums tai kainuos ir ką gausime

Lietuva jau netrukus prisijungs prie prestižinio valstybių klubo – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Jau gegužės 30–31 dienomis tikimasi sulaukti teigiamo EBPO ministrų tarybos sprendimo. Narystė EBPO Lietuvos valstybei uždės naują kokybės ir patikimumo ženklą.

Gegužės 30–31 d. įvyks EBPO ministrų tarybos posėdis, kuriame, tikimasi, bus priimtas teigiamas sprendimas pakviesti Lietuvą į EBPO organizaciją. Jo metu būtų pasirašomas susitarimas dėl narystės sąlygų ir prisijungimo prie EBPO konvencijos, informavo prezidentės vyriausioji patarėja ekonominės ir socialinės politikos klausimams Lina Antanavičienė.

Pirmadienį Paryžiuje prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su EBPO generaliniu sekretoriumi Angeliu Gurria ir EBPO Tarybai pristato Lietuvos pažangą, siekiant narystės šioje prestižinėje organizacijoje. Iš esmės tai žymi Lietuvos pasiruošimo stoti į EBPO darbų pabaigą.

Pasak prezidentės, Lietuva padarė visus namų darbus: peržiūrėjo daugiau kaip 200 teisės aktų, iš viso keitė 50 įstatymų, įgyvendino svarbias reformas – todėl nėra jokių abejonių, kad tapsime EBPO nare, rašoma prezidentūros pranešime spaudai.

Stojimo į EBPO procesas prasidėjo dar 2013 metais, kuomet prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su EBPO ministrų taryba, 2015 m. buvo parengtas specialusis planas, kaip Lietuva turėtų eiti narystės link, o tuomet „prasidėjo sunkus juodas darbas“, aiškina prezidentės patarėja.

Gegužės pabaigoje gavus EBPO kvietimą dar liks atlikti reikalingas procedūras.

„Be abejo, dar bus procedūros – Lietuva turės ratifikuoti konvenciją, paskui deponuoti Prancūzijos vyriausybėje. Visiškai oficialus Lietuvos narystės faktas bus patvirtintas deponavimo dieną – nuo tada bus laikoma, kad Lietuva įstojo į EBPO. Dar turime gerą mėnesį“, – sako L. Antanavičienė.

Estija prie EBPO prisijungė 2010-aisiais metais, o Latvija – 2016-aisiais.

Ką narystė reiškia Lietuvai?

Narystė EBPO prisidės prie Lietuvos ekonomikos stiprinimo, tvaraus augimo, galimybių ir visų piliečių gerovės vystymo. Mat EBPO kaupia patirtį ir atlieka išsamius įvairių sričių tyrimus, kurie yra vertinami ir laikomi autoritetingais visame pasaulyje, aiškina Užsienio reikalų ministerija.

„Kai valstybė tampa EBPO nare, tai uždeda tokį tam tikrą kokybės ženklą – štai šia valstybe mes galime pasitikėti, mes žinome, kokios joje yra tvarkos, kaip joje galima vykdyti verslą, kaip dirba valstybės institucijos. EBPO leidžia tikėtis, kad valstybėje daug skaidriau, daug mažiau korupcijos, nei tose valstybėse, kurios nėra šios organizacijos narės. Mes siunčiame signalą, kad štai mes jau užkopėme į tam tikrą lygį, ir taip – mes tarp geriausių valstybių pasaulyje“, – sako L. Antanavičienė.

Narystė EBPO suteiks Lietuvai lygiateisį vaidmenį kuriant ir priimant tarptautines taisykles įvairiose politikos srityse, kurios turi tiesioginės įtakos Lietuvos raidai. Narystė EBPO vertinama kaip geras valstybės ekonomikos stabilumo ir patikimumo rodiklis bei instrumentas priimti šiuolaikinės aplinkos iššūkius.

„Ši organizacija vienija ekonomiškai išsivysčiusias, inovatyvias pasaulio valstybes, todėl Lietuvos narystė joje sustiprins mūsų tarptautinę įtaką, prisidės prie ūkio augimo, investuotojų pritraukimo ir naujų darbo vietų kūrimo“, – rašoma prezidentūros pranešime spaudai.

Jau pasiruošimo metu įgyvendinta daug reformų

Prezidentės patarėja L. Antanavičienė aiškina, kad itin daug Lietuva iš EBPO gavo dar į ją nė neįstojusi – stojimo laikotarpiu šalyje teko įgyvendinti gausybę reformų, kurios be šio pasiruošimo galėjo ir neįvykti.

„Stojimo proceso metu mes padarėme labai daug dalykų, kurie vargu ar būtų įvykę, jei nebūtume stojimo procese. EBPO tapo priežiūros elementu, tarsi spaudimas iš šono, ką reikia padaryti. Tai padėjo priimti politinius sprendimus, susitelkti institucijoms“, – sako L. Antanavičienė.

Pirmasis pavyzdys – valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarka, kuri apėmė ir miškų reformą.

„Pertvarkant VVĮ tikrai didžiulis rezultatas pasiektas, pagerintas investicijų klimatas, investicijų aplinka, sumažinta korupcija. Korupcijos mažinimas viena iš pagrindinių sričių, kuriai EBPO skiria ypatingą dėmesį. (…) Ir naujas socialinis modelis, ir Darbo kodeksas po juo, pensijų ir mokesčių reforma. Nuskambėjo miškai ir urėdijos. O EBPO nuolat kėlė valstybės įmonių konsolidavimo klausimą – pas mus labai daug įmonių vykdė tas pačias funkcijas, urėdijų turėjome 42“, – primena L. Antanavičienė.

Stojimas į EBPO paspartino ir geresnių valdymo praktikų diegimą valstybės lygmeniu. Patarėja mini ir aibę įstatymų, kuriuos teko atnaujinti, tarp jų ir Konstitucinį įstatymą, Seimo statutą.

„Šalyje būta didžiulio susitelkimo ir labai gero koordinuoto darbo tarp institucijų, rimto komandinio darbo su EBPO ekspertais, kad visi šie dalykai būtų įgyvendinti“, – sako L. Antanavičienė.

„Su naryste darbai nesibaigia – baigiasi tik tie darbai, kurie narystei reikalingi. Kaip slenkstį peržengus – reikia ir toliau vykdyti šalyje reformas. O ir pasaulis sparčiai keičiasi, valstybės keičiasi, EBPO standartai taip pat keičiami“, – priduria L. Antanavičienė.

Kas yra EBPO?

Dažnai EBPO apibūdinamas kaip „turtingųjų valstybių klubas“ – tiesa, pati organizacija tokiu apibūdinimu nesidžiaugia. EBPO išaugo iš Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, kuri 1948 m. buvo įkurta įgyvendinti Maršalo planą – JAV paramos programą karo sugriautai Europai.

EBPO įtraukė ne tik Europos valstybes – organizacijos įkūrimas rėmėsi idėja, kad ekonominių saitų skatinimas tarp narių padės atlikti įrodymais grįstas analizes, rašo „Economist“.

Ne bet kas gali prisijungti prie EBPO – valstybės turi atitikti minimalius standartus, tarp jų kyšininkavimo, vartotojų apsaugos, aplinkosaugos srityse ir kitus.

EBPO reguliariai skelbia ekonomines analizes, tiek pasaulinio lygmens, tiek atskirų šalių. Organizacija leidžia valstybėms koordinuoti darbus prieš mokesčių vengimą, analizuoja švietimo būklę. EBPO organizacija nustato standartus, kuriais paprastai vadovaujasi verslas ir valstybių politikai.

Pasaulio įtakingųjų klubu neformaliai vadinamai EBPO dabar priklauso 35 aukštą ekonominio išsivystymo lygį pasiekusios valstybės. Lietuva pradėti stojimo į EBPO procesą pakviesta 2015 metų birželį.

Narystė atsieis kelis milijonus per metus

EBPO šalys narės į biudžetą turi įnešti privalomus įnašus. 2017-aisiais EBPO biudžetas sudarė 374 milijonus eurų, tuo tarpu privalomi įnašai sudarė 54 proc. šių lėšų, arba 200 mln. eurų.

Didžiąją dalį, kone penktadalį privalomų įnašų, pernai skyrė JAV – 41 milijoną eurų. Palyginimui, Latvijos ir Estijos įnašai siekė po 2,8 mln. eurų, tačiau tai yra daugiau nei įnešė Graikija, Čekija, Vengrija, Islandija, Airija, Liuksemburgas, Portugalija ar Naujoji Zelandija.

Estija prie EBPO prisijungė 2010-aisiais metais, o Latvija – 2016-aisiais. Prezidentės patarėja nesureikšmintų fakto, kad Lietuva prie EBPO prisijungs paskutinė tarp Baltijos šalių.

„EBPO visada akcentuoja – svarbu ne greitis, o kokybė. Valstybei labai daug duoda pats stojimo į organizaciją procesas ir, manau, šioje vietoje lenktyniavimas nėra tiek svarbus. Svarbu, ką valstybė padarė įgyvendindama EBPO rekomendacijas, o šiai dienai mes sulaukiame daug signalų, kad Lietuva padarė didelę pažangą“, – sako L. Antanavičienė.