Verslas

2018.04.07 14:47

Visiškai atsisakyti grynųjų pinigų Lietuvai kol kas gali nepavykti

ELTA2018.04.07 14:47

Artimiausiu metu grynųjų pinigų Lietuva neatsisakys, nes bankai negali užtikrinti nenutrūkstamo internetinės bankininkystės veikimo, sako IT saugumo ekspertas. Tuo metu bankai teigia, kad tokia kritika yra nepagrįsta ir kad bankinė sistema Lietuvoje yra moderni.

Pernai vyriausybėje įstatymo pataisa, numatanti 3 tūkst. eurų atsiskaitymo ribą, Seimo rudens sesijoje svarstyta nebuvo, šis klausimas neįtrauktas ir į pavasario sesijos darbotvarkę.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno teigimu, šis klausimas išsamiau bus svarstomas tada, kai Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Finansų ministerija pagrįs draudimo reikalingumą bei pasiūlys priemonių, kaip įgyvendinti priežiūrą.

„Jeigu mes pinigus legalioje rinkoje ribosime, o šešėlyje nestebėsime ir nereguliuosime, tai tokia bus abejotina nauda, nes kaip tik gali būti paskatinta šešėlyje veikti daugiau grynų pinigų. Turi būti daugiau kompleksinių priemonių“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas.

Anot jo, vyriausybė mano, kad, jei nebus šešėlio stebėjimo priemonių turgavietėse ir kitose vietose, kur atsiskaitoma grynaisiais pinigais, ribojimai neatneš pakankamai naudos, o juridinių bei fizinių asmenų atsiskaitymų ribojimas gali paskatinti šešėlinės rinkos plėtrą.

Kaip pavyzdį S. Jakeliūnas paminėjo bankomatų, kredito unijų ar kitų vietų, kur išduodami grynieji pinigai, stebėsenos ir atitinkamo reglamentavimo įvedimą.

Paklaustas, kaip jis pats vertina draudimo reikalingumą, parlamentaras sakė nesantis prieš grynųjų pinigų mažinimą, bet taip pat pripažino, kad visiškas jų atsisakymas būtų rizikingas.

„Gerai, kol sistema veikia, bet, kaip žinome, visos skaitmeninės ir internetinės erdvės yra su sava rizika, ir jei absoliučiai būtų atsiskaityta grynųjų pinigų arba didžiąja dalimi, tai, atsitikus nelaimei ar atakai, sustotų apskritai visa ekonomika, todėl kaip atsarginė priemonė turi būti grynieji pinigai, bet proporcijos turi kisti“, – kalbėjo jis.

BNS nuotr. Tuo metu IT saugumo ekspertas Marius Pereščius sakė, kad artimiausiu metu šalis visiškai atsisakyti grynųjų pinigų tikrai negalės, o Vyriausybė dar tik bando mažinti grynųjų pinigų kiekį. „Nemanau, kad galima visiškai atsisakyti, sumažinti valstybė stengiasi, bet matome, kaip jiems sekasi. Ta pati problema, kad bankai negali užtikrinti, kad piliečiai gautų savo paslaugas 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Būna, kad bankomatai nepriima pinigų, jei nori juos įdėti, pavieniai atvejai, kai bankai vykdo technines profilaktikas, sustoja Lietuvoje visas darbas. Esame matę, kaip užlūžta sistemos, situacija, kai banke pinigai yra, bet bankinė forma neveikia kokią parą, pusdienį, 4 paras, ypač švenčių dienomis“, – Eltai sakė M. Pereščius. Tuo tarpu Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius sakė, kad visiškas grynųjų pinigų atsisakymas yra įmanomas. Kaip pavyzdį jis pateikė Švediją, kurioje gyvenant, pašnekovo teigimu, grynųjų pinigų išvis nereikia. „Švedijoje yra labai gerai išplėtota mokėjimo kortelių infrastruktūra, kad iš esmės grynųjų pinigų iš tikrųjų nereikia. Tai į klausimą, ar įmanoma grynųjų visiškai atsisakyti (galima atsakyti, – ELTA), kad, vadovaujantis minėtu pavyzdžiu, tikrai įmanoma“, – Eltai sakė M. Zalatorius. Jo teigimu, Lietuvoje bankinė sistema yra moderni, o sumažinti grynųjų pinigų kiekį šalyje galėtų ir momentiniai mokėjimai, kurie Lietuvoje turėtų atsirasti per pusantrų metų. Tuo metu ketinimo Vyriausybės lygiu riboti grynųjų pinigų atsiskaitymą jis vertinti nenorėjo. „Nesiimu vertinti, tačiau aš nežinau, ar draudimai yra geriausia priemonė, turiu dėl to pagrįstą abejonę. Mokėjimo įpročių keitimo skatinimas, infrastruktūros gerinimas yra geresnė priemonė už draudimą, nes dėl to, kad uždrausi, tai nereiškia, kad situacija pasikeis“, – komentavo M. Zalatorius. Europos centrinio banko 2016 metais atliktos apklausos duomenimis, Lietuvoje 75 proc. atvejų apsipirkimo vietose mokama grynaisiais pinigais. Euro zonos vidurkis – 79 proc.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt