Valdžia planuoja nuo šių metų liepos pradėti remti pirmąjį būstą regionuose įsigyjančias šeimas, tačiau įstatymo projekte surašyta sudėtinga formuluotė, iš kurios iki galo nėra aišku, kurios vietovės nepatenka į laimingųjų sąrašą. Iki galo nėra atsakoma ir į klausimą, ar didžiųjų miestų rajonuose būstus perkantys žmonės galės pretenduoti į valstybės pagalbą. Ir nors rajonų merai jau džiaugiasi, nekilnojamojo turto analitikai įsitikinę, kad padarysime meškos paslaugą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teiktame įstatymo projekte nėra nurodytos konkrečios vietovės, kur nebus teikiama parama, tik rašoma, kad teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios „įsigyja pirmąjį būstą regionų teritorijoje, kurioje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 60 procentų mažesnė nei didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose 1 kvadratinio metro normatyvinė vertė“. Šią vertę nustato ir skelbia Registrų centras.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešųjų ryšių skyrius pasidalijo teritorijomis, kuriose parama neturėtų būti teikiama. Į paramą negalėtų pretenduoti tie, kurie pirktų pirmą būstą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Druskininkų, Neringos ir Trakų miestuose, Palangoje bei Grigiškėse.
Analitikai: parama padės didžiųjų miestų rinkoms
Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Inreal“ analitiko Roberto Žulpos teigimu, nors svarstomu įstatymu siekiama mažinti emigraciją, gerinti demografinę šalies situaciją bei stiprinti regionus, tačiau, greičiausiai, jis didžiausią poveikį padarys ne regionų, bet didžiųjų miestų ir jų rajonų nekilnojamojo turto rinkoms.
„Šiuo metu visų didžiųjų miestų rajonai pagal nekilnojamojo turto kainų vidurkį patenka į teritorijas, kurioms gali būti teikiama parama. Tai, tikėtina, paskatins jaunas šeimas kurtis ne didžiuosiuose miestuose, o rajonuose, kur ir būsto kaina yra gerokai mažesnė, ir dar galima bus gauti valstybės paramą“, – įsitikinęs jis.
Pasak R. Žulpos, Klaipėda, Kaunas jau kurį laiką ieško sprendimų, kaip sulaikyti gyventojų „nutekėjimą“ į rajonus, tačiau šis įstatymas gali tapti dar stipresniu šio proceso katalizatoriumi. Taip pat, miestams plečiantis į rajonus, prireiks dar didesnių investicijų į infrastruktūros plėtrą, nors šios lėšos galėtų būti panaudotos miestų reikmėms.
„Kol kas sunku vienareikšmiškai vertinti, kaip tai paveiks būsto kainas rajonuose, tačiau labai tikėtina, jog, didėjant paklausai, augs ir būsto kainos ir po kelerių metų pasieks tokį kainų lygį, kuris jau nebepateks į valstybės paramą pretenduojančių regionų sąrašą“, – svarstė jis.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka pabrėžia, kad iš įstatymo projekto iki galo nėra aišku, koks jo tikslas: tai parama jaunimui ar regionų gaivinimas.
„Didžiųjų miestų rajonuose pastebimas teigiamas rajono gyventojų prieaugis – į juos migruoja gyventojai iš miesto, todėl jei norima iš tiesų gaivinti regionus, tuomet Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonai neturėtų pretenduoti į paramą, nes būtent jie ir išnaudos didžiausią numatytos paramos 2019 metams dalį. Regionų gaivinimas turėtų vykti visiškai kitais būdais“, – kalbėjo pašnekovas.
Rajonuose jau kreipiasi dėl paramos
Tačiau pačių rajonų valdovai džiaugiasi planuojamu įstatymu. Klaipėdos rajono mero Vaclovo Dačkausko teigimu, rajone naujus namus pasistačiusioms jaunoms šeimoms po to tenka mokėti didžiules sumas bankams, o pragyvenimui lieka nedaug.
„Reikėtų ir labai. Kai tik žmonės išgirdo apie tą įstatymo projektą, iš karto atsirado apie 40 žmonių, kurie norėtų tą paramą gauti. Nors pajamos jų leidžia gauti paskolą iš banko, bet žmonės nori paramos, nes mūsų atlyginimai nėra tokie dideli, nors ir daugiau uždirbančių šeimų, kad maudytųsi piniguose ir nereikėtų jokios valstybės paramos. Tačiau sumokėjus paskolas lieka mažai lėšų pragyvenimui“, – aiškino jis.
Pasak V. Dačkausko, Klaipėdos rajone itin ryški tendencija, kai iš miesto žmonės keliasi gyventi į rajoną, todėl, jo nuomone, tokią paramą reikėtų skirti visiems, neišskiriant regionų. O tiems, kurie vis dėlto apsispręstų gyventi ne didmiestyje, – taikyti kitokias paskatas.
„Esu už tai, kad paramą skirtų visiems, ar jie gyvena Klaipėdoje, Kaune ar Vilniuje, kad nebūtų kilnojimosi. Aišku, programa skirta mažųjų parėmimui, bet puikiai žinome, kad jauna šeima kursis arčiau darbo vietų. Jei darbo vietų nėra, tai mažiems miesteliams, nutolusiems nuo Klaipėdos, Kauno ar Vilniaus, parama tikrai nepadės“, – sakė Klaipėdos rajono meras.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas sveikina iniciatyvą ir mano, kad vyriausybės ir savivaldos lygmenyje reikalinga tokia parama įsigyti jaunoms šeimoms pirmąjį būstą. Paklausus, ar tikslinga teikti paramą vietovėse, kurios yra nedaug nutolusios nuo didžiųjų miestų, jis sakė, kad tai nėra taip reikšminga.
„Lietuva tokia maža ir turbūt ne taip svarbu, kur žmogus gyvena, svarbus požiūris, kaip galime prisidėti prie jauno žmogaus ekonominės gerovės kūrimo ir paramos jam. Daug blogiau, kai žmogus išvažiuoja iš Lietuvos. Nieko blogo nematau, kad mieste gyvenantys dirba Kauno rajone, o rajone gyvenantys dirba mieste. Šiuolaikinėje globalioje visuomenėje neturėtume dalinti, kur kam gyventi, svarbu padėti likti čia ir kurti gerovę čia“, – aiškino jis.
Nori remti šeimas regionuose
15min primena, kad šiuo metu Seime svarstomos vyriausybės pateiktos pataisos dėl paramos jaunų šeimų būstams. Pagal jas pirmąjį būstą mažesniuose miestuose ir rajonuose įsigyjančioms jaunoms šeimoms finansinė parama būtų skiriama nevertinant jų pajamų ir turto. Siūloma, kad subsidija būsto kredito daliai apmokėti bus skiriama šeimoms iki 35 metų. 15 proc. subsidiją gautų vaikų neauginančios jaunos šeimos, 20 proc. – auginančios vieną vaiką, 25 proc. – auginančios du vaikus, 30 proc. – tris ir daugiau vaikų auginančios šeimos.
Taip pat siūloma nustatyti iki 87 tūkst. eurų būsto kredito sumą, nuo kurios skiriamos minėto dydžio subsidijos. Kartu būtų leista iki 15 proc. būsto kredito sumos panaudoti žemės sklypui pirkti, o subsidiją – pradiniam įnašui padengti.
