Dėl išaugusios pasiūlos biokuro kaina šį šildymo sezoną bus trečdaliu mažesnė nei pernai, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Energetikos ministras Dainius Kreivys tvirtina, kad artėjantį šildymo sezoną Lietuvos gyventojai pajus žemesnes kainas už šildymą. Pasak jo, šildymo sezonas bus vidutiniškai 20 proc. pigesnis, taip pat, biokuro kaina bus 30 proc. mažesnė.
„Noriu pasidžiaugti, kad biokuro kaina šį šildymo sezoną bus 30 proc. mažesnė. Šį pokytį lėmė tendencijos energetikos rinkoje, taip pat noriu pabrėžti, kad Vyriausybė aktyviai dirbo didinant vietinio biokuro pasiūlą ir skatino šilumos gamintojus išnaudoti miško kirtimo atliekas gamyboje. (...)Tų atliekų deginimo virš 30 proc. yra įpareigojimas įrašytas įstatyme“, – antradienį Seime Vyriausybės pusvalandžio metu teigė D. Kreivys.
„Taip pat iškeltos užduotys miškų urėdijai, kuri reikšmingai padidino miško atliekų kiekį ir biokuro žaliavos tiekimą rinkai. Taip pat sudaryta galimybė, nors ja nėra dar naudojamasi, importuoti biokurą šilumos gamybai iš kitų Europos Sąjungos šalių, iš dalies subsidijuojant pristatymo kainą“, – tikino jis.
Ministras tikino, kad šiuo metu trumpalaikių biokuro sandorių kaina yra 19,68 eurai už megavatvalandę (EUR/MWh), o tai yra 60 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Tuo tarpu šildymo reguliatoriaus kaina, anot jo, turėtų būti nustatyta apie 7,44 centus už kilovatvalandę (ct/kWh).
„Šį šildymo sezoną biokuro kainos vidurkis formuojasi 28 eurų už EUR/MWh lygyje arba 31 proc. pigiau negu praeitais metais“, – sakė politikas.
„Šildymo sezonas bus vidutiniškai 20 proc. pigesnis, tai lems sumažėjusi biokuro, dujų kaina ir biokuro pasiūla. Reguliatoriaus kainą planuojame nustatyti apie 7,44 (ct už kilovatvalandę) , Lietuvos energetikos agentūra prognozuoja tarp 6-7 ct už kilovatvalandę“, – tvirtino jis.
Skaičiuojant, kad šildymo kainos šį šaltąjį sezoną bus mažesnės, Seimas praeitą savaitę priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas, kuriomis numatyta nustatyti, kad nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., skiriant piniginę socialinę paramą, vėl būtų pradedamas vertinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas.
Priimto įstatymo nuostatos per 2023–2024 metų šildymo sezoną, nevertinant valstybės remiamų pajamų dydžio indeksavimo, turėtų leisti sutaupyti apie 16 mln. eurų savivaldybių biudžetų lėšų.
D. Kreivys: galime tikėtis, kad antrasis jūrinio vėjo jėgainių konkursas įvyks sėkmingai
Ministras toliau laikosi pozicijos, kad pirmojo jūros vėjo elektrinių parko aukcionas buvo sėkmingas. Pasisekti, mano jis, turėtų ir antrasis konkursas.
Kalbėdamas Seime antradienį ministras akcentavo, jog šiuo metu jūros vėjo jėgainių konkursai nevyksta sklandžiai ir didžiosiose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Rengiamės antrajam parkui (antrojo parko konkursui – ELTA). Antrasis parkas turės dvigubą sistemą. Jeigu dalyviai neprašys valstybės paramos, tada jie dalyvaus aukcione (siūlydami – ELTA) kiek jie gali primokėti.
Mes turime tokią pakankamai lanksčią schemą ir esant būtent šiai situacijai, turbūt, galime tikėtis, kad šis aukcionas įvyks sėkmingai“, – sakė D. Kreivys.
Antrojo parko konkursas bus paskelbtas Europos Komisijai patvirtinus paramos schemą. Ji numato, kad prie parko plėtros valstybė galėtų prisidėti savo lėšomis. D. Kreivys yra minėjęs, jog aukcionas turėtų būti paskelbtas iki metų pabaigos.
Tuo tarpu teisę statyti 700 MW galios vėjo jėgaines Baltijos jūroje pasibaigus pirmajam konkursui įgijo „Ignitis grupės“ dukterinė bendrovė „Ignitis renewables“, kuri kartu su tarptautiniu partneriu „Ocean Winds“ pasiūlė 20 mln. eurų vystymo mokestį. Parkas bus plėtojamas be valstybės paramos, pirmiausia patikrinus, ar „Ocean Winds“ atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
D. Kreivys priminė, jog iš viso projektas sugeneruos 620 mln. eurų grąžą, nes „Ignitis“ su partneriu savomis lėšomis statys elektros kabelį, pastotes.
Savo pristatyme jis pabrėžė, esą „pasikeitus ekonominei aplinkai, nebe projektai renkasi vystytojus, o vystytojai projektus“.
D. Kreivio teigimu, du iš neseniai JAV Teksaso valstijoje vykusių jūrinio vėjo jėgainių konkursų nesulaukė dalyvių, o trečiame laimėjusi vokiečių „RWE“ pasiūlė 5,25 mln. eurų vystymo mokestį (neįskaitant kabelio vertės). Dar vienas konkursas neįvyko ir Jungtinėje Karalystėje.
„Pirmas parkas tikrai buvo sėkmė, ypatingai matant, kokie aukcionai vyko po mūsų Europoje ir JAV“, – teigė ministras.
ELTA primena, kad paaiškėjus pirmojo konkurso rezultatams viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas.
„Verslo žinios“ tuomet rašė, kad aukciono rezultatai vargiai gali lygiuotis su gerokai sėkmingesniais aukcionais, o nemaža dalis privataus verslo ją vengia viešai komentuoti, baiminantis sulaukti ministerijos, Lietuvos valstybinių įmonių vadovų atkirčio. Rinkos dalyviai taip pat kalbėjo apie padarytą reputacinę žalą ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui.
ELTA taip pat anksčiau rašė, kad Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos duomenimis, dalyvauti antrajame konkurse atsisakė vienas didžiausių tarptautinių jūrinio vėjo parkų plėtotojų iš Danijos „Orsted“ ir Prancūzijos energetikos milžinė „TotalEnergies Renewables“. Rugpjūtį planus vystyti jėgaines prie Palangos krantų atšaukė lenkų „Polenergia“, bendradarbiavusi su vietine atsinaujinančios energetikos plėtros bendrove „Green Genius“.
2030 m., įgyvendinus abu bendros 1,4 GW galios vėjo elektrinių Baltijos jūroje projektus, tikimasi, jog teritoriniuose vandenyse ties Palanga pastatytos jėgainės sugeneruos iki 6 TWh elektros energijos – apie pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Projektai turėtų pritraukti apie 3 mlrd. eurų investicijų, sukurti 1,3 tūkst. darbo vietų.
