Verslas

2018.04.02 10:31

Prekybos sutartyje su Kanada Lietuvai įžvelgia ne tik naudos, bet ir grėsmių

ELTA2018.04.02 10:31

Seimui ruošiantis ratifikuoti Kanados ir Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutartį, ekspertai sako, kad ji suteikia galimybę smulkiems Lietuvos gamintojams išeiti į turtingą rinką bei taip pat reikštų, kad Europa tampa laisvosios prekybos lydere. Tuo metu kritikai nesutinka su absoliučia sutarties nauda ir ragina pažvelgti į jos trūkumus.

Praėjusį antradienį Seimo Užsienio ir Sveikatos reikalų komitetai pritarė šios sutarties ratifikavimui, tad dabar dėl jos turi apsispręsti Seimas.

Pasak banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, ši sutartis reiškia, kad Europos Sąjunga (ES) taptų laisvosios prekybos lydere pasaulyje, o tokiame regione būti Lietuvai yra labai naudinga.

„Ši sutartis galbūt atveria potencialiai daugiau rinkų ne tik mums patiems, bet daugiau Skandinavijos šalims, taip pat Vokietijai, į kurią mes patys daug eksportuojame. Lietuva yra panašioje situacijoje ir su Japonija, o ES pasirašo susitarimus su gana nemažai Afrikos šalių. Idėjine prasme tai daro ES laisvosios prekybos šalininke ir lydere“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

Ekonomisto teigimu, sutarties teikiama nauda visgi neatsvertų tos žalos, kurią ES patirtų prekybinio karo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) atveju, nors, jo manymu, prekybinio karo tikimybė maža.

Ž. Maurico nuomone, klausimų kelia tik investicijų apsaugos klausimas, kuris suteiktų Kanados įmonėms kreiptis į teismą, jei manytų, kad dėl ES įstatymų patyrė žalą.

„Šis punktas labiausiai apriboja nacionalines galias, valstybėms sumažėja įrankių, kurių jos gali imtis prieš dideles tarptautines korporacijas. Kita vertus, tikslas yra užtikrinti būtent nuosavybės teisių apsaugą, kad nesugalvotų viena ar kita šalis nacionalizuoti kai kurių įmonių“, – pažymėjo Ž. Mauricas.

Tačiau, anot ekonomisto, šis sutarties punktas kelia daugiau iššūkių sudėtingą teisinę sistemą turinčioms šalims (Vokietijai, Prancūzijai), o Lietuvai, kaip besivystančiai valstybei, didesnis tarptautiškumas tik padės.

Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas teigė, kad argumentą dėl investicijų apsaugos kaip būdą demonizuoti susitarimą naudoja laisvosios prekybos priešininkai.

„Tai reiškia, kad jei Lietuvos valdžia imtųsi neprotingų suvaržymų ar neproporcingų priemonių, pavyzdžiui, uždraustų automobilius ar imtųsi kitų neteisėtų veiksmų, tai įmonės galėtų ginti savo teises teisme. Tokie susitarimai tiesiog saugo įmones ir žmones nuo neprotingų valdžios sprendimų, todėl juose nieko blogo nematau. O svarbiausia – ir su JAV turime abipusę investicijų apsaugos sutartį, tai čia nelabai kas keistųsi“, – sakė Ž. Šilėnas.

Jis taip pat pridūrė, kad ši sutartis atvertų kelią mažiems gamintojams ir prekiniams ženklams į turtingą rinką, nors stebuklų išsyk tikėtis neverta.

„Galbūt dvigubi barjerai, muitiniai barjerai ar kokybės barjerai yra viena iš priežasčių, dėl ko mūsų produktų Kanadoje yra mažiau, ir galbūt šita sutartis atvers kelią didesniam produktų kiekiui“, – Eltai komentavo LLRI prezidentas.

Jo tvirtinimu, didelėms Europos kompanijoms patekti į Kanados rinką lengviau, tuo tarpu mažiems Lietuvos gamintojams tai sudėtinga, todėl nepasinaudoti šia sutartimi būtų tiesiog pražūtinga.

Tuo metu Seimo narys „valstietis“ Tomas Tomilinas teigė suprantantis šios sutarties teikiamus geopolitinius privalumus, tačiau taip pat pridūrė, kad į sutartį reikia žvelgti ne iš liberalių, bet iš kairiųjų pozicijų.

„Aš nedauginu stereotipų ir baubų, nes matau ir naudą, tikrai turi būti aiškus signalas ir Rytų kaimynui, o mūsų transatlantiniai ryšiai yra svarbiausia, ką mes turime“, – Eltai sakė T. Tomilinas.

„Mes turime būti sąžiningi ir matyti ne kraštutinį ekonominį liberalizmą, kokį propaguoja daugelis sutarties šalininkų, bet (žiūrėti, – ELTA) iš ekonominės kairės pozicijos: tai ir darbo vietų praradimas, kuris yra konstatuotas Europos Parlamento Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, atmetusio tą sutartį ir parašiusio, kad bus mažiausiai 200 tūkst. praradimų smulkiam versle, o Lietuvoje praktiškai viskas yra smulkusis verslas, Europos masteliais matuojant“, – pabrėžė jis.

T. Tomilinas taip pat sakė, kad tokia sutartis galėtų atverti kelią viešųjų paslaugų privatizavimui.

„Nėra taip, kad vandens tiekimu dabar užsiims Kanados bendrovė, bet didesnė tikimybė, kad po tokių sutarčių mes turėsime atverti vis daugiau savo viešųjų paslaugų išorinei, globaliai konkurencijai, o ar tai gerai, ar blogai, turime spręsti bendrai Europoje“, – pažymėjo jis.

ES ir Kanados laisvosios prekybos sutartis (CETA – angl. Comprehensive Economic and Trade Agreement) buvo pasirašyta 2016 metų spalį, o iš dalies įsigaliojo praeitų metų rugsėjį.

Tam, kad sutartis taptų ilgalaikė, ją turi ratifikuoti visos Bendrijos šalys narės.

Šiuo metu Lietuvoje 150 kompanijų eksportuoja produktus į Kanadą. 80 proc. iš jų yra mažos ir vidutinio dydžio įmonės. Šalininkai teigia, kad susitarimas suteiks daugiau galimybių Lietuvos įmonėms eksportuoti į šią didele perkamąja galia pasižyminčią šalį.

Ekspertų skaičiavimais, Lietuvos eksportuotojai iš muitų liberalizavimo sutaupys per 1 mln. eurų muito mokesčio per metus. Kanados paslaugų rinka taip pat taptų atvira ir prieinama Lietuvos įmonėms, jos galėtų dalyvauti Kanados viešuosiuose pirkimuose.