Verslas

2018.03.30 16:44

Siūlys atšaukti ekstremalią situaciją dėl liūčių, Gedimino kalno būklė lieka kritinė

Vyriausybei bus siūloma atšaukti pernai paskelbtą ekstremalią situaciją dėl liūčių ir jų sukeltos žalos ūkininkams. Nors ūkininkai tikina patyrė nuotolių už 40 mln. eurų, kol kas valstybė tik kai kuriems ūkininkams žada 9 mln. Europos Komisijos pažadėtų pinigų. Ekstremali situacija lieka dėl Gedimino kalno, o institucijos toliau dėlioja planus, ko bus imtasi, jei avarija nutiktų Astravo jėgainėje.  

Praėjusi vasaros pabaiga įmerkė nemažą dalį ūkininkų žemių, dėl to net rudenį kai kurie ūkininkai nesugebėjo įvažiuoti į laukus, ne tik nuimti derliaus, bet ir pasėti naujo. Valstybė nusprendė skelbti ekstremaliąją situaciją, pagalbos kreiptasi į Europos komisiją. Ir nors ši skyrė 9 mln. eurų, Lietuvos valdžia kol kas neturi aiškaus atsakymo. kokia suma prisidės, tik aiškina, ekstremalioji situacija nebeaktuali, o pinigų gaus ne visi žemdirbiai.

„Šių metų žiemos ir ši pavasarinė situacija, hidrometeorologijos atžvilgiu, yra stabilizavusi ir šiai dienai nebėra poreikio turėti valstybės lygio ekstremalią situaciją“, – sako Virginija Žoštautienė, Žemės ūkio ministerijos Veiklos organizavimo ir turto valdymo dep. direktorė.

Pasak V. Žoštautienės, ūkininkai į ministeriją kreipėsi dėl paramos už 40 mln. eurų. Pernykštės liūtys padarė žalos ūkininkams maždaug 20-yje savivaldybių, bet kompensacijos jiems dar nepradėtos mokėti.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija taip pat aptarė nuošliaužų kamuojamo Gedimino kalno situaciją. Ekstremaliosios situacijos kol kas neplanuojama atšaukti, nes kalno būklė išlieka kritinė, bet stabili, o pavojus dėl nuošliaužų kyla vakarinio šlaito papėdėje bei ties pietrytinės gynybinės sienos dalimi. Vidaus reikalų ministras neatsisako idėjos, kad kalnui gelbėti galėtų būti naudojamos Europos Sąjungos lėšos.

Institucijos aptarė ir kitas galimas ekstremaliąsias situacijas, tačiau dėl riboto naudojimo informacijos vidaus reikalų ministras tik ramino, kad institucijos rengiasi imtis visų priemonių, jei, pavyzdžiui, įvyktų avarija po kelerių metų iškilsiančioje Astravo atominėje elektrinėje, gyventojai būtų informuoti ir jais esą būtų pasirūpinta.

Daugiau apie tai – Tomo Kavaliausko reportaže.