Verslas

2018.03.27 16:24

Nenustačius 3 mln. eurų teisėto šeimininko, pinigai nukeliavo į biudžetą

ELTA2018.03.27 16:24

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) 2,9 mln. eurų pripažino bešeimininkiu turtu ir šie pinigai buvo pervesti į Lietuvos valstybės biudžetą.

Procedūra VMI inicijuota, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra ikiteisminiame tyrime nenustatė areštuotų 2,9 mln. eurų teisėto šeimininko.

FNTT tyrėjai, bendradarbiaudami su Lietuvos finansų įstaigomis ir užsienio valstybių finansinės žvalgybos padaliniais, 2015 m. atskleidė tarptautinę pinigų plovimo schemą, kuria buvo bandoma Lietuvoje bei kitose valstybėse legalizuoti 2,9 mln. eurų. Šios lėšos buvo areštuotos, rašoma FNTT pranešime.

FNTT nustatė, kad į Vokietijos bendrovės, jau anksčiau šios šalies teisėsaugos institucijų įtartos pinigų plovimu, banko sąskaitą, esančią Lietuvoje, iš Gruzijos buvo pervesta 2,9 mln. eurų.

Aiškinantis milijoninio pavedimo aplinkybes buvo nustatyta, kad Gruzijoje registruotai bendrovei lėšas pervedė dvi abejotinos reputacijos Nigerijos bendrovės.

Trejus metus trunkančio tarptautinio tyrimo metu FNTT teigia glaudžiai bendradarbiavusi su užsienio valstybių finansinės žvalgybos padaliniais, aiškinusis lėšų kilmę, asmenis bei įmones, dalyvavusius šioje pinigų plovimo schemoje.

Anot FNTT pranešimo, tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad mokėjimo pavedimai buvo atliekami įmonių, registruotų įvairiose pasaulio valstybėse, vardu, o jų savininkai ir steigėjai yra dar kitų užsienio valstybių piliečiai. Susijusios įmonės ne kartą teikė įvairius prieštaringus dokumentus apie tai, kokioms prekėms įsigyti buvo skirtos milijoninės lėšos. Dokumentuose buvo nurodoma, kad perkama apsaugos įranga, vėliau – šarvuoti automobiliai ir jūrinių konteinerių pakėlimo platformos.

Įvairūs asmenys užsienyje ir Lietuvoje bandė pateisinti Vokietijos įmonei pervestų lėšų teisėtumą, teikė įvarius fiktyvius ir suklastotus dokumentus (tarp jų ir dokumentus, neva patvirtinančius teisminius ginčus tarp Nigerijos, Vokietijos ir Gruzijos įmonių). Be to, FNTT tyrėjams teko paneigti duomenis, kad tas pats Lietuvos Respublikos pilietybę turintis asmuo neva atstovauja tiek Nigerijos, tiek Gruzijos, tiek Vokietijos bendrovėms, o pervestos lėšos panaudotos perkant įvairių užsienio kompanijų vertybinius popierius.

Tyrimo metu buvo išaiškintas ir faktas, kai buvo bandyta užvaldyti Vokietijos bendrovę, kuomet Lietuvoje veiklą vykdančiam bankui buvo pateikti išmaniai suklastoti duomenys apie bendrovės direktoriaus pakeitimą, siekiant atgauti apribotas milijonines lėšas.

Didelės apimties tarptautinio pinigų plovimo tyrimo metu atliktos asmenų apklausos ir kiti surinkti duomenys, pasak FNTT, leido konstatuoti faktą, kad pirminis lėšų siuntėjas ir jų savininkas buvo Nigerijos įmonės, kurios dėl piniginių lėšų pervedimo ir jų apribojimo niekur nesikreipė, o dėl neįvykusio prekių tiekimo nevykdė jokių teisminių ginčų. Užsienio valstybių bendrovių piniginių lėšų pavedimai prieštaravo verslo principams, kas kėlė didelių abejonių dėl įmonių teisėtos veiklos.

Tyrimo metu nenustatyti konkretūs asmenys, inicijavę pinigų pervedimą per kelių užsienio valstybių bendrovių sąskaitas ir turėję faktines galimybes disponuoti esančiais pinigais, rašoma FNTT pranešime.

Įvertinus šias aplinkybes, buvo inicijuota procedūra pripažinti 2,9 mln. eurų bešeimininkiu turtu, o piniginės lėšos pervestos į Lietuvos valstybės biudžetą.