Kiek anksčiau Lietuvos bankui paraginus gyventojus kreiptis į savo finansuotoją dėl galimybės susimažinti būsto paskolos maržą, dalis jų tvirtina tai pasiekę – kai kurie palūkanas apkarpė ir 0,4 proc. punkto. Dalis komercinių bankų taip pat pastebi kiek išaugusį užklausų dėl palūkanų normos skaičių, tačiau kiek tokių prašymų patenkina, neatskleidžia.
Augančios palūkanos tuština kišenes
Pastaraisiais metais augęs EURIBOR tam tikrais atvejais ir padvigubino lietuvių mokamų būsto paskolų įmokas. Siekiant pasilengvinti finansinę naštą, pats Lietuvos bankas ragino gyventojus mėginti su bankais derėtis dėl maržos sumažinimo.
Rugsėjo 1-osios duomenimis, 6 mėnesių EURIBOR jau siekė 3,94 proc., 3 mėnesių – 3,77 proc., 12 mėnesių – 4,05 proc.
Nors vis dažniau užsimenama apie galimai artėjančią kylančių palūkanų eros pabaigą, neatmetama, kad tiek rugsėjį, tiek spalį Europos Centrinis Bankas gali darkart jas pakelti.
Nors bazinė palūkanų norma pakilo į aukščiausią lygį per daugiau nei 10 metų, Lietuvoje veikiantys bankai pradėjo mažinti naujų būsto palūkanų maržas.
Lietuvos banko (LB) liepos mėnesio duomenimis, šalyje veikiančių bankų teikiamų būsto paskolų maržos mediana siekė 1,8 proc.
Paskolos marža 2018–2020 metais augo iki 2,4 proc., o nuo 2020 metų gegužės mėnesio ėmė mažėti. Taigi, būsto paskolų maržų mediana nuo pasiekto aukščiausio taško 2020 metų gegužės mėnesį yra sumažėjusi 0,6 proc. punkto arba maždaug ketvirtadaliu.
Komerciniams bankams ėmus taikyti žemesnes maržas, Lietuvos bankas pats ragino gyventojus pamėginti kreiptis dėl turimos maržos sumažinimo arba paskolos refinansavimo.
Refinansavimas yra skolinimasis, siekiant padengti kitą paskolą arba kitos paskolos palūkanas. Refinansavimas gali būti vykdomas įvairiais tikslais, pavyzdžiui, norint pagerinti paskolos sąlygas, siekiant padidinti turimą paskolos sumą ar dėl kitų priežasčių.
Pasiūlė ir 1,7 proc. maržą
Dėl būsto paskolos refinansavimo galimybės į kitus bankus pasakojo kreipęsis ir LRT.lt kalbintas Arūnas. Vyro teigimu, jie pasiūlė mažesnę maržą, nei šis buvo fiksavęs (2,39 proc.).
„Vis dėlto dauguma bankų labai draugiškai ir geranoriškai pakonsultavo, kad pas juos nelabai apsimoka pereiti dėl didelių sutarties keitimo mokesčių ir rekomendavo „išsimušti“ mažesnę maržą savame banke“, – pasakojo jis.
Kreipęsis į banką, iš kurio ėmė paskolą, vyras iš pradžių teigė palankių žinių savo atžvilgiu nesulaukęs. „Bandė aiškinti, kad finansinė padėtis yra pasikeitusi, turi lizingą, bet bankas pasiūlė 1,99 proc. (panašiai, kiek ir kiti)“, – pažymėjo Arūnas.
Sutarties keitimo mokestis vyrui atsiėjo apie 200 eurų. Vis dėlto jis pasiskaičiavo, kad per 10 mėnesių šios išlaidos atsipirks. Anot jo, susimažinus būsto paskolos maržą, įmoka bankui turėtų sumažėti kiek daugiau nei 20 eurų.
„Kituose bankuose visi sutarčių keitimai būtų gavęsi iki 1 000 eurų, atsipirkimas labai ilgas, būtų neapsimokėję“, – pastebėjo pašnekovas.
Rekomendavo „išsimušti“ mažesnę maržą savame banke.
Arūnas
Paklaustas, kuo bankui motyvavo poreikį sumažinti būsto paskolos maržą, Arūnas akcentavo išaugusias šeimos pajamas.
Vilnietė Žydrūnė LRT.lt taip pat pasakojo, kad iš pradžių jos bankas spyriojosi sumažinti būsto paskolos maržą, kol ši neužsiminė apie patrauklesnius konkurentų pasiūlymus.
„Galiausiai pavyko susimažinti nuo 1,9 iki 1,8 proc. Jei būtume dar labiau pasistengę ir parodę kito banko pasiūlymą – 1,7 proc. – tikiu, kad ir mūsiškis būtų iki tiek sumažinęs, mat esame ypač mokūs, tvarkingi ir patikimi klientai“, – tvirtino moteris.
Vis dėlto, anot jos, dėl siekio apkarpyti būsto paskolos maržą ir apie 15 eurų susimažinti mėnesinę įmoką bankui teko perlipti ne vieną biurokratinį laiptelį.
„Viską svarstė iš naujo, reikėjo siuntinėti vėl iš naujo visokias deklaracijų kopijas, taip pat mokėti naują sutarties mokestį (apie 350 eurų), kuris atsipirks tik po dvejų metų.
Esu girdėjusi, kad to sutarties mokesčio įmanoma išvengti, jei sutartį pasirašai EURIBOR pasikeitimo dieną, bet mums jis neseniai keitėsi, o kitas pasikeitimo etapas turbūt bus po pusmečio“, – dėstė Žydrūnė.
Pavyko susimažinti nuo 1,9 iki 1,8 proc.
Žydrūnė
Ar dažnai sumažina maržas, neatskleidžia
LRT.lt kreipėsi į didžiausius Lietuvoje veikiančius komercinius bankus su klausimu, ar dažnai jų klientai kreipiasi dėl būsto paskolos maržos sumažinimo. Vis dėlto, kiek tokių prašymų buvo patenkinta jų naudai, bankų atstovai nedetalizavo.
Banko „Citadele“ atstovė Aurelija Grikinaitė-Čepėnienė tvirtino pastebinti, kad šiuo metu dėl būsto paskolos maržos sumažinimo kreipiasi daugiau klientų, nei, pavyzdžiui, prieš metus.
„Ir tai yra normalu, nes klientai ieško galimybių peržiūrėti sutarties sąlygas. Paminėtina, kad sutartyje numatytos sąlygos yra sutariamos sutarties pasirašymo metu ir visam kredito paskolos laikotarpiui“, – pažymėjo ji.
Banko atstovė akcentavo, kad pastebimas ir išaugęs kitų bankų klientų susidomėjimas bei noras refinansuoti turimą būsto kreditą – t. y. pereiti į šį banką su turima paskola bei pasigerinti turimas kredito sąlygas.
„Tokio tipo prašymai vertinami kaip naujas būsto kreditas rizikos požiūriu, tad atitinkamai pasiūloma ir mūsų banko kainodara“, – komentavo A. Grikinaitė-Čepėnienė.
O štai „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius tikino, kad prašymų sumažinti būsto paskolos maržą pasitaiko ganėtinai retai.
„Mūsų nuomone, tai lemia keli dalykai. Pirma, banko būsto paskolų palūkanų marža visuomet buvo labai konkurencinga, todėl objektyvių priežasčių ją dar labiau mažinti randame palyginti retai“, – aiškino E. Jurevičius.
Banko atstovas atkreipė dėmesį, kad būsto paskolos marža yra individualiai sutariamas dydis, todėl klientas ir bankas, pasirašydami sutartį, daro prielaidą, kad šalys pasiekė geriausią įmanomą susitarimą.
„Antra, banko marža yra paskolos palūkanų dalis, nesikeičianti visą paskolos laikotarpį. Pastaruoju metu nuolat didėjant kintamajai palūkanų daliai – EURIBOR – banko maržos dalis palūkanų struktūroje proporcingai mažėja, todėl ir klientų dėmesio ji susilaukia nedaug“, – taip pat pabrėžė banko atstovas.
SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė taip pat antrino, kad dėl būsto paskolų sąlygų peržiūrėjimo kreipiasi sąlyginai maža dalis klientų, tačiau taip pat pastebėjo, jog jų srautas pastaruoju metu yra kiek išaugęs.
Kiekvienas prašymas peržiūrėti maržą vertinamas individualiai. Pirmiausia svarstoma, ar pasikeitė ir kaip pasikeitė paskolos grąžinimo rizika: kliento pajamų tvarumas, finansinis stabilumas, turimo turto vertė, ekonominė situacija, vyraujantis neapibrėžtumas, situacija finansų rinkose ir finansavimo lėšų kaina.
„Atsižvelgiant į šių veiksnių visumą, priimamas sprendimas, kokia paskolos kaina galėtų būti pasiūlyta klientui šiuo metu“, – komentavo banko atstovė.
Jei paskolos turėjai susiduria su laikinais finansiniais sunkumais ir dėl to negali vykdyti savo įsipareigojimų, E. Dovbyšienė rekomendavo kuo anksčiau kreiptis į banką ir nelaukti, kol susikaups skolos.
Medicinos banko atstovas Mindaugas Maigys pastebėjo, kad finansų įstaigos suteiktų būsto paskolų portfelis yra sąlyginai nedidelis, palyginti su kitais rinkos dalyviais, tai ir prašymų peržiūrėti minėtų paskolų sąlygas gaunama nedaug.
„Jei esamas klientas kreipiasi – visada toks prašymas yra priimamas, apsvarstomas ir, esant galimybei, patenkinamas atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias būsto paskolų suteikimo sąlygas. Konkretaus skaičiaus įvardyti šiuo metu negalėtume“, – nurodė jis.
Šiaulių banko atstovė Monika Rožytė taip pat sakė, kad klientai kreipiasi ir dėl maržos sumažinimo, tačiau, pasak jos, žymaus vien dėl to besikreipiančių klientų augimo nepastebima.
Jos aiškinimu, tokių prašymų vertinimas priklauso nuo labai individualių veiksnių, pavyzdžiui, kada buvo suteiktas kreditas, kokia palūkanų marža tada vyravo, dėl kokių priežasčių ta marža buvo patvirtinta.
„Pavyzdžiui, ar dėl rinkos situacijos, ar dėl didesnės kliento rizikos, kokia kliento įsipareigojimų dengimo bei kitų sąlygų vykdymo istorija ir pan.“ – taip pat pridūrė ji.
Tikina, kad mažesnės maržos įtaka įmokai – menka
Anot „Swedbank“ atstovo Gyčio Verčinsko, šis bankas taip pat pastebi šiek tiek išaugusį užklausų dėl palūkanų normos skaičių.
Vis dėlto, kalbant apie turimos paskolos maržos sumažinimą, pasak jo, vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad banko taikoma palūkanų norma įprastai susideda iš maržos bei kintamos palūkanų dalies EURIBOR. Pačios maržos sumažinimo įtaka, banko atstovo tikinimu, bendrai mėnesinei įmokai įprastai nebūna reikšminga ir efektyvi ieškant sprendimo netikėtų finansinių sunkumų valdymui.
„Pavyzdžiui, remiantis preliminariais skaičiavimais, 90 tūkst. eurų paskolos sumai, sumažinus palūkanų normą -0.2 p. p., mėnesio įmoka sumažėtų vos 10 eurų, o taip pat keičiant sutarties sąlygas klientas patirtų papildomų išlaidų – būtų taikomas sutarties sąlygų keitimo mokestis“, – skaičiavo G. Verčinskas.
Apibendrindamas banko atstovas antrino kolegoms, kad kiekvienas prašymas peržiūrimas ir svarstomas atskirai. „Stengiamės išsiaiškinti klientų lūkesčius ir poreikius“, – komentuoja G. Verčinskas.
LB: maržai sumažėjus 0,2–0,4 proc. punkto, nauda siekia daugiau nei 1 000 eurų
Lietuvos banko ekonomisto Roko Norvilo teigimu, paskolos, suteiktos 2018–2021 m., t. y. didesnių maržų laikotarpiu, sudaro apie 44 proc. dabartinio būsto paskolų portfelio, taigi nemažai daliai būsto paskolų turėtojų būsto paskolos refinansavimas šiuo metu galėtų būti finansiškai naudingas dėl palankių maržos mažėjimo tendencijų.
„Be to, mokant paskolos grąžinimo įmokas ir augant namų ūkio pajamoms ir būsto kainai, paskolos rodikliai, tokie kaip paskolos ir įkeisto turto vertės santykis, kredito įmokų ir tvarių pajamų santykis, likutinė trukmė, mažėja, tad refinansuojamos paskolos marža galėtų būti mažesnė ir dėl sumažėjusios paskolos rizikos“, – komentuoja R. Norvilas.
Anot jo, šiais metais pastebimas smarkiai padidėjęs paskolų, dėl kurių sąlygų buvo susitarta iš naujo (pavyzdžiui, keitėsi tokios sutarties sąlygos kaip marža, terminas ir pan.), srautas.
„2023 metų birželio mėnesį, t. y. per šių metų piką, bendra visų būsto paskolų sandorių, dėl kurių sąlygų buvo susitarta iš naujo, mėnesinė suma siekė 45 mln. eurų. Naujausiais duomenimis, liepos mėnesį – 37,9 mln. eurų – apie 53 proc. didesnė sandorių mėnesinė suma nei metų pradžioje“, – atkreipė dėmesį R. Norvilas.
Finansinę refinansavimo naudą, ekonomisto aiškinimu, lemia įvairūs individualūs faktoriai. Pavyzdžiui, finansinė refinansavimo nauda mažėja esant mažesniam kredito likučiui ir likusiai paskolos trukmei grąžinant paskolą linijiniu būdu reikalingas mažesnis maržos sumažėjimas, palyginti su anuitetiniu grąžinimo metodu. Taip pat ir paskolos tipas.
„Būsto kredito su fiksuotąja palūkanų norma refinansavimo atsipirkimui reikalingas gerokai didesnis maržos sumažėjimas, nes prie refinansavimo sąnaudų prisideda mokestis už išankstinį kredito grąžinimą“, – pastebi R. Norvilas.
Lietuvos banko skaičiavimais, vidutinės paskolos (t. y. hipotetinė paskola, kurios likutis – 90 tūkst. eurų, 20 metų likutine trukme, kintamąja palūkanų norma) maržai sumažėjus 0,2–0,4 proc. punkto, refinansavimo ir sąnaudų skirtumas vartotojui (t. y. tiesioginė finansinė nauda) siekia daugiau nei 1 000 eurų per visą likusį paskolos laikotarpį.
LRT.lt primena, kad, atsižvelgdamas į pastaruoju metu išaugusius komercinių bankų pelnus, pavasarį Seimas priėmė sprendimą ateinančius dvejus metus papildomai juos apmokestinti.
Šalies komerciniai bankai ir kitos kredito įstaigos praėjusią savaitę pervedė pirmąją laikinojo solidarumo mokesčio įmoką – apie 56 mln. eurų.
