Verslas

2018.03.21 10:32

„Sodros“ įmokų padidinimas: kiek darbuotojų atleista ir kiek gavo daugiau algos

šių metų pradžios už darbuotojus, kurie dirba ne visu etatu, „Sodros“ įmokas privalu mokėti nuo sumos kuri nemažesnė už minimumą. Suskaičiuota, kad 3 tūkst. mažas algas uždirbusių darbuotojų buvo atleista, tačiau kur kas daugiau jų uždirbo didesnes pajamas.

„Sodros“ duomenimis, šių metų sausį gavusiųjų mažesnę nei minimalią 400 Eur algą buvo 131 tūkstantis. Iš jų minimalių socialinio draudimo įmokų reikalavimas buvo taikomas 73 tūkst. darbuotojų. (MMA).

Per 2018 m. sausio mėnesį buvo atleista 1,5 tūkst. tiek uždirbusių darbuotojų daugiau nei tą patį mėnesį prieš metus.

Be to, dar maždaug tiek jų buvo atleista 2017 m. gruodį, kai buvo priimtas įstatymas dėl „Sodros“ įmokų lubų. Iš viso per vieną mėnesį iš darbo atleidžiama maždaug 40 tūkst. darbuotojų.

Kita vertus, įvedus įmokų grindis, beveik 37 tūkst. darbuotojų, kurie uždirbo mažus atlyginimus, darbdaviai pakėlė atlyginimą ir dabar jis viršija MMA.

Sausio mėnesį maždaug už 38 tūkst. darbuotojų buvo realiai pritaikytos įmokų grindys: t. y. jie neuždirbo MMA, bet įmokos už juos buvo taikytos nuo MMA.

„Vienas mėnuo – dar ne pavasaris, todėl ilgalaikes išvadas daryti anksti. Tačiau šie skaičiai rodo, kad minimalių socialinio draudimo įmokų, vadinamų grindų, įvedimas duoda teigiamą efektą.
Žmonių, kurie neuždirba minimalios mėnesio algos ir neužsitikrina visų socialinių garantijų, skaičius sumažėjo, o toks ir yra „grindų“ tikslas“, – sako “Sodros” vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.

Jos teigimu, įvedant įmokų grindis siekta, kad kuo daugiau gyventojų, kurie pasiekia pensinį amžių būtų sukaupę reikiamą draudimo stažą ir kad jiems būtų skirta didesnė pensija.

Esą dabar maždaug ketvirtadalis naujų pensininkų neturi pakankamo stažo, dėl to jų pensija mažesnė. Tačiau naujovė gali turėti ne tik teigiamų, bet ir neigiamų pasekmių.

„Galimos teigiamos pasekmės – tai, kad sumažėja nesąžiningos konkurencijos galimybės, kai apsukrūs darbdaviai ne visada teisėtais būdais išvengia ar sumažina socialinio draudimo įmokas ir taip sutaupo savo darbuotojų socialinių garantijų sąskaita; taip pat tai, kad padidėja bendras pajamų lygis.

Galimos neigiamos pasekmės – tai, kad dėl padidėjusių darbo sąnaudų darbdaviai gali atleisti mažai uždirbančius darbuotojus ar kaitalioti darbo sąlygas, darbuotojų veiklos formas, kad išvengtų prievolių“, – sako J. Varanauskienė.

Lietuvoje išimtys dėl „Sodros“ grindų taikomos jaunuoliams iki 24 metų, pensininkams, netekto darbingumo pensijų gavėjams, darbuotojams, kurie dirba dviem ar daugiau darbdavių. Sausio mėnesį 58 tūkst. darbuotojų buvo taikomos tokios įmokų grindų išimtys.

Estijoje panašios socialinio mokesčio grindys įvestos po 2008 m. pasaulinės finansų krizės. Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Estijoje vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) buvo 1271 Eur, o nedarbo lygis siekė 5,3 proc. Lietuvoje vidutinė alga buvo 885 Eur, o nedarbo lygis – 6,7 proc.