Verslas

2018.03.12 13:27

Apklausa: didžiausią įtaką emigracijai turi ekonominiai motyvai

BNS 2018.03.12 13:27

Didžiausią įtaką emigracijai turi ekonominiai motyvai, rodo Kauno technologijos universiteto (KTU) Europos instituto užsakymu vasarį atlikta gyventojų apklausa.

Paprašyti nurodyti priežastį, turinčią didžiausią įtaką emigracijai, 65,2 proc. bendrovės „Vilmorus“ atlikto tyrimo dalyvių minėjo ekonominius motyvus.

40,9 proc. respondentų kaip didžiausią įtaką emigracijai turintį veiksnį įvardijo socialinio nesaugumo jausmą ir teisingumo stoką, 30 proc. – geresnės karjeros perspektyvas, 14,6 proc. – šeimynines priežastis.

KTU Europos instituto vadovas Vygaudas Ušackas pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniuje teigė, kad greitą poveikį emigrantams susigrąžinti galėtų turėti sumažintas darbo jėgos apmokestinimas, aukštos vertės darbo vietų kūrimas, ilgalaikį – demografines problemas sprendžianti nuosekli parama šeimoms.

Anot V. Ušacko, galimybė pritraukti aukštos kvalifikacijos žmonių yra vienas svarbiausių argumentų užsienio investuotojams apsispręsti investuoti Lietuvoje.

Instituto vadovas taip pat pabrėžė komunikacijos svarbą – anot jo, išvykusiuosius turi pasiekti aiški valstybės pozicija, kad jie yra laukiami.

„Labai svarbu išplėtota komunikacija, pasiekiant išvykusius lietuvius su labai aiškia žinia, kad mes jūsų laukiame, pateikiant konkrečias priemones ir sąlygas, reikalingas jų integracijai“, – sakė V. Ušackas.

Po penkerių metų užsienyje grįžusi „Kurk Lietuvai“ atstovė Kristina Belikova sakė, kad jaunus žmones grįžti į Lietuvą stabdo baimė, kad čia jie negalės realizuoti savęs.

„Dažniausiai jaunus žmones nuo grįžimo atbaido baimė, kad užsienyje įgytos patirtys liks nepritaikytos ir neįvertintos, kad bus labai sunku pradėti nuo nulio. Labai svarbu šiems žmonėms išsiųsti aiškią žinutę ir komunikuoti apie tai, kad jų patirtis Lietuvoje laukiama ir labai reikalinga“, – sakė K. Belikova.

„Talentingi, gerai išsilavinę žmonės dažnai nori į Lietuvą grįžti ne vedini kokių nors savanaudiškų paskatų, o vedini noro prisidėti prie pokyčių“, – pridūrė konferencijos dalyvė.

V. Ušackas taip pat tvirtino, kad norint valdyti migracijos procesus strateginiu lygmeniu tam reikėtų atsakingo žmogaus, kalbėjo ir apie atskirą ministeriją.

„Būtina iškelti demografinių ir talentų traukos problemą į strateginį vykdomosios valdžios lygį, tam galėtų būti sukurta ir atskira institucija, atsakinga už imigraciją, talentų trauką ir investicijas, Žmogiškųjų išteklų ir investicijų ministerija ar kaip kitaip galėtų vadintis, bet akivaizdu, kad nesant konkrečios atsakomybės, politinės atsakomybės vyriausybiniame lygmenyje, šias priemones bus sudėtinga įgyvendinti“, – kalbėjo V. Ušackas.

Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos išvyko 57 tūkst. gyventojų, o atvyko 29 tūkst. gyventojų. Šalyje per visus 2017 metus gyventojų sumažėjo beveik 38 tūkstančiais. Pagrindinė nuolatinių gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis buvo emigracija.