Verslas

2018.03.08 15:52

Būstai, pirkėjų laukiantys metų metus: kurie rajonai pasmerkti?

Patricija Kirilova, DELFI.lt2018.03.08 15:52

Patys populiariausi Vilniaus rajonai šiuo metu išgyvena aukso amžių nekilnojamojo turto rinkoje. Projektai vystomi vienas po kito ir panašu, kad pirkėjų jiems netrūksta. Tačiau tokie rajonai kaip Vilkpėdė arba Salininkai, Paneriai, deja, sulaukia atsuktos pirkėjų nugaros.

„Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka teigia, kad tai nebūtinai yra rajonai, griežtai apibrėžti geografiškai, tačiau tai yra tos Vilniaus vietos, kuriose vyrauja pramoninės, industrinės teritorijos.

„Būsto pasiūla šiose vietovėse taip pat yra nedidelė, tačiau gyvenamosios paskirties turtas čia yra mažai paklausus. Tarp mažiau likvidžių rajonų galima paminėti ir Naująją Vilnią ar Naujininkus, nors ir juose yra nedideli kvartalai, naujos statybos projektai, kurie rinkoje vertinami gana neblogai“, – aiškina jis.

Pasak jo, sunku parduoti senos statybos butus išvardintuose rajonuose, itin didelio ploto: 4 ar net 5–6 kambarių butus sovietmečiu statytuose daugiabučiuose, monolitiniuose namuose.

„Ypatingai sunku parduoti nemodernizuotus, itin didelio ploto, kelių šimtų kvadratinių metrų namus „dvarus“, statytus prieš kelis dešimtmečius. Jų yra gausu periferiniuose rajonuose: Kairėnuose, Galgiuose, Avižieniuose, Naujojoje Vilnioje ir pan. Iš tiesų tai yra visiškai nepaklausus būsto segmentas“, – sako A. Šapoka.

Miegamieji rajonai mažiau pageidaujami

NT įmonės „Eika“ plėtros vadovas Martynas Žibūda sako, jog nepatrauklumą gali lemti ne tik rajonas, bet ir paties būsto vieta. Šiaurinėje pastato pusėje butus parduoti sunkiau, taip pat pardavimo sėkmę lemia ir tai, ar pastatas yra šalia aktyvaus judėjimo gatvės, triukšmingos aplinkos bei netoliese esančio taršos šaltinio.

BNS nuotr.

Būsto likvidumą mažina jo išsidėstymas per kelis aukštus, forma: jeigu jis yra netaisyklingos ar neproporcingos formos, turi per mažai langų arba langai yra įmontuoti stoge, būstą parduoti daug sunkiau.

„Yra sudėtinga trumpai apibūdinti neefektyviai išplanuotą būstą, tačiau manome, jog 1 kambario butas nėra efektyviai išplanuotas, jeigu 1 kambario bendras plotas viršija 30 kv. metrų, 2 kambarių – 45, o 3 kambarių – 60 kv. metrus“, – tvirtina specialistas.

Anot pašnekovo, naujus būstus sunkiausia parduoti tankiai apgyvendintuose miegamuosiuose rajonuose, kuriuose socialinės bei viešosios infrastruktūros objektai yra neatnaujinti arba jų iš viso nėra. Yra rajonų, kuriuose būsto fondas pakankamai naujas, tačiau jaučiamas didelis parkavimo – tiek viešo, tiek ir privataus – mokyklų, darželių, žaliųjų poilsio zonų trūkumas. Taip pat labai svarbus kasdieninio susisiekimo su minėtais objektais, darbo vieta klausimas.

Parduoti dalį buto – iššūkis

Tadas Dapkus, NT įmonės „Vilniaus Turtas“ ekspertas teigia, kad bene sunkiausia parduoti yra dalį buto, kai kitą dalį reikia dalintis su kitais bendraturčiais, nepaisant to, kur jis yra. Todėl tokie butai, kuriuose parduodami vienas arba du kambariai iš trijų pardavinėjami labai ilgai.

Pašnekovas sako, kad sunku parduoti ir brangios eksploatacijos ekonominės klasės butus, nesvarbu, kuriame rajone, išskyrus centrinę miesto dalį.

„Sunkiai parduodami ir senos statybos didelio ploto butai, keturių ar daugiau kambarių blokiniuose pastatuose. Tokių butų nemažai yra Karoliniškėse, Fabijoniškėse, Pašilaičiuose ir kituose mikrorajonuose. Viena išimtis – butai, kuriuos galima padalinti ir vietoje vieno 4 kambarių buto įrengti kelis vieno arba dviejų kambarių butus. Tokius mielai perka investicijai“, – aiškina T. Dapkus.

BNS nuotr.

Dar vienas nepatogumas gyventojams – pastatas, kuriame nėra lifto. Anot pašnekovo, didelio ploto butai tokiuose pastatuose savo pirkėjo laukia labai ilgai, nes jokia šeima dažniausiai nenori tokio diskomforto.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad pirkėjai labai prastai vertina butus, esančius Šnipiškėse bei kituose mikrorajonuose, kuriuose butai parduodami be jokių patogumų ir įrengtų komunikacijų – dažniausiai tai yra seni 1–2 aukštų, 4–12 butų namai.

Pirkėjai nebenori namų ir kotedžų

Pasak NT eksperto Luko Vilimo, šiuo metu sudėtinga parduoti senus sodo namelius, esančius populiariose teritorijose, tokiose kaip Pavilnys, Bajorai, Šeškinės sodai ir kitos panašios vietos.

„Šie namai sunkiai parsiduoda kaip namai, nes visi perka šiose vietose sklypus namo statybai, o ne kaip sodą, todėl tie, kurie turtą pardavinėja skaičiuodami namo vertę kartu su sklypu, pirkėjų susidomėjimo daug nesulaukia. Taip pat norėčiau išskirti didesnio ploto senuosius nuosavus namus, kurie yra 300 kv. metrų ir didesnio ploto. Tokie namai, jeigu nėra tinkami perdarymui įrengiant juose kelis einamuosius butus, užstringa pardavimuose“, – dėsto pašnekovas. Kotedžų, didesnių nei 140 kv. metrų, populiarumas taip pat mažėja.

Anot L. Vilimo, didėjant žmonių pajamoms ir perkamajai galiai, žmonės ima mąstyti daugiau vakarietiškai, todėl tampa reiklesni kokybei. Dėl šios priežasties tie projektai, kuriuose yra žemesnė energetinė klasė, nėra infrastruktūros, nėra galimybės patogiai pasistatyti automobilio, ar turi daug neigiamų atsiliepimų, susilaukia mažiau potencialių pirkėjų dėmesio.