Verslas

2018.03.07 10:50

G. Nausėda: jei krizė artimiausiu metu kils, tai įvyks finansų rinkose

ELTA 2018.03.07 10:50

Jeigu artimiausiu metu kils pasaulinė krizė, tai įvyks finansų rinkose, įsitikinęs SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Tačiau, anot jo, vasarį nuosmukis JAV akcijų biržose dar nereiškia, kad krizė jau prasideda, o ir pati Lietuva, pasak jo, daug geriau pasiruošusi.

„Jeigu krizė artimiausia kils per artimiausius keletą metų, ji kils, mano įsitikinimu, finansų rinkose“, – Ekonomikos konferencijoje trečiadienį teigė G. Nausėda. 

Tačiau, anot jo, vasarį įvykęs 9 proc. akcijų rinkų nuosmukis nėra krizės pranašas. 

„Tai, kas įvyko akcijų rinkoje, tai buvo rinkos atsiraugėjimas, nes ji buvo ilgą laiką maitinama pigiais pinigais, kurie ateina iš centrinių bankų. Ta rinka prisimaitinusi išleidžia tą ne visiškai malonų garsą, tik klausimas, ar tas garsas reiškia dideles skrandžio bėdas“, – tikina G. Nausėda. 

Ekonomistas, kalbėdamas apie Lietuvos pasirengimą atlaikyti krizes, tikino, kad šiuo metu viešieji finansai valdomi geriau. Kaip pavyzdį jis pateikė tai, kad 2006–2008 metais ekonomika augo 8,7 proc., tačiau valstybės biudžeto deficitas siekė 374 mln. eurų. Tuo metu 2015–2017 metais ekonomika vidutiniškai augo tik 2,7 proc., o perteklius siekia 51 mln. eurų. 

Pasak G. Nausėdos, tai rodo, kad seniau politikai nenorėjo kaupti rezervo. 

„Man svarbiau negu tos sumos, kurias sukaupiame kaip fiskalinį perteklių, yra tęstinumas. Tai, kad valdžios, nepriklausomai nuo jų spalvos, suvokia svarbą“, – sakė jis.

Ekonomisto nuomone, gyventojai ir verslas taip pat mažiau pažeidžiami dėl paskolų, bankų sistema yra tvaresnė, todėl šiame sektoriuje griūties krizės atveju taip pat neturėtų būti. 

„Tai rodo didesnį verslo subjektų ir namų ūkių atsparumą“, – sako G. Nausėda.

Vis dėlto, G. Nausėdos teigimu, kyla problema, kad darbo užmokestis auga kaip prieškriziniu laikotarpiu, tačiau darbo našumas visiškai neauga, todėl arba reikia stabdyti atlyginimų augimą, arba skatinti našumo augimą.

„Dirbančiųjų skaičius nebeaugs, o galbūt net mažės, todėl jeigu tenkinsimės 1–2 proc. darbo našumo augimu, mes turėsime tokį BVP augimą. Ar 1–2 proc. BVP augimas mūsų siekiamybė? Abejoju“, – sakė G. Nausėda.

Jo teigimu, būtent verslas turi aktyviau investuoti į technologijas ir taip spręsti darbo našumo problemas.