Verslas

2018.02.27 10:53

Siūlo atsisakyti prieš rinkimus žadėtų mokesčių

Martynas Žilionis, DELFI.lt2018.02.27 10:53

Rinkimų programoje valdantieji žadėjo keisti mokesčius ir įvesti progresinius mokesčius. Tačiau nepraėjus net pusei kadencijos, panašu, tokių planų atsisako.

Finansų ministerija registravo vyriausybės išvados projektą, kuriuo jai siūloma nepritarti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Žygimanto Pavilionio, Pauliaus Saudargo ir Lauryno Kasčiūno registruotoms Gyventojų pajamų mokesčių (GPM) įstatymo pataisoms.

Jose siūlyta vietoje dabartinio 15 proc. mokesčio tarifo gyventojų pajamas, kurios neviršytų 1,8 tūkst. Eur per mėnesį, apmokestinti 12 proc. tarifu, o tokią sumą viršijančias pajamas – 19 proc. tarifu.

DELFI primena, kad daugiausia vietų Seime turinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija prieš pastaruosius parlamento rinkimus programoje rinkėjams įsipareigojo: „ilgalaikėje perspektyvoje mažindami pajamų nelygybę, sieksime pertvarkyti mokesčių sistemą ir įvesti progresinius mokesčius, kai tam bus palanki visuomenės nuomonė.“

Vis dėlto Finansų ministerijos parengtame Vyriausybės išvadų projekte teigiama, kad dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) jau ir dabar egzistuoja progresyvus jų apmokestinimas:

„2018 m. sausio 1 d. NPD nuo 310 Eur padidinamas iki 380 Eur ir jis nebebus taikomas pajamoms, viršijančioms 1160 eurų per mėnesį. Tokie pakeitimai leidžia pasiekti, kad efektyvus gyventojų pajamų mokesčio tarifas, taikomas minimaliosios mėnesinės algos dydžio pajamoms, nuo 2018 m. siekia 0,75 proc., 500 Eur siekiantis darbo užmokestis apmokestinamas 5,1 proc., 800 Eur – 11,6 proc., o virš 1160 Eur – 15 proc.“

Be to, esą mokesčių progresyvumas užtikrinamas ir kitomis priemonėmis: a) nustatant „Sodros“ išmokų lubas ir neribojant sumos, nuo kurios reikia mokėti įmokas; b) apmokestinant gyventojų nekilnojamąjį turtą.

Progresiniam pajamų mokesčių tarifui Finansų ministerija siūlo nepritarti ir dėl to, kad tai esą sumažintų valstybės biudžeto pajamas:

„Jeigu gyventojų pajamos būtų apmokestintos pagal įstatymo projekto nuostatas, pajamos iš GPM sumažėtų apie 170 mln. Eur. Be to, galimas ir papildomas netiesioginis neigiamas poveikis valstybės biudžeto pajamoms, kadangi progresinį apmokestinimą siūloma taikyti ne tik darbo pajamoms, dėl ko atsirastų rizika tiek dėl aukštos kvalifikacijos darbo jėgos nutekėjimo, tiek dėl realaus pajamų lygio slėpimo, bet ir pasyvios veiklos pajamoms (kapitalo prieaugiui, palūkanoms, dividendams – paprastai net ir progresinę sistemą taikančiose valstybėse apmokestinamiems proporciniu tarifu), kurios dėl savo mobilumo galėtų būtų perkeltos į kitas valstybes.“

Iki 2018 m. balandžio 9 d. darbą turėtų baigti finansų ministro sudaryta grupė, kuri turėtų pateikti siūlymus, kaip keisti mokesčių sistemą – pvz., ar sujungti „Sodros“ įmokas su GPM ir šį mokestį taikyti ne priskaičiuotam atlyginimui, o visai darbo vietos kainai.