Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas tyrimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo – statybos leidimo išdavimo sostinės Laurų gatvėje esančiam Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio gyvenamojo namo, kuris patenka į požeminio vandens vandenviečių apsaugos zoną.
Kaip skelbia prokuratūra, tyrimas pradėtas gavus Vilniaus miesto savivaldybės mero pareiškimą, kuriame prašoma įvertinti, ar veiksmai bei sprendimai, pagal kuriuos žemės sklype Laurų gatvėje buvo pastatytas gyvenamasis pastatas, nepažeidė teisės aktų reikalavimų bei viešojo intereso.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Liutauras Rudzevičius, išnagrinėjęs sostinės mero pareiškimo nurodytą informaciją, priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo piktnaudžiavimo, praneša prokuratūra.
„Tegu tiria, jei prokuratūra ar savivaldybė neturi ką veikti, tik susidorot su Žemaitaičiu ar kokiu sklypu. Tai jiems sėkmės“, – LRT TELEVIZIJAI sako R. Žemaitaitis.
Jis tikina viską daręs teisėtai.
„Statybos teisėtai, banko paskolos, kreditai, VMI auditą atliko, NŽT darė išsipirkimą. Sunku suvokt, kai prisikabina prie kažko“, – teigia politikas.
Sklypą Seimo nariui pardavė buvęs partijos Tvarka ir teisingumas kolega.
„Viskas senai, viskas oficialiai padaryta kaip priklauso“, – LRT TELEVIZIJAI tvirtina buvęs sklypo savininkas Vladas Kainovaitis.
Į vandenvietės teritoriją patenka dar vienas sklypas. Jame – buvusio Vilniaus mero Juozo Imbraso namas. Jis sako sklypą irgi įsigijęs jau su statybos leidimu.
„Teisininkai man sakė – jei viskas oficialiai padaryta ir tu perki iš kito žmogaus, sako rizikos nėra, gavęs tokį atsakymą pabandžiau tą padaryt“, – nurodo jis.
„Gal ir keistai atrodo, kad savivaldybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad įvertintų pačios savivaldybės veiksmus, bet tie veiksmai atlikti prieš 8 metus. Natūralu, kelia įtarimų, kad ne viskas padaryta taip, kaip turėtų būti padaryta“, – situaciją LRT TELEVIZIJAI komentuoja Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
R. Žemaitaitis sako, kad jei būtų pripažinta, kad jo namo čia neturėtų būti ir jį reikėtų griauti, lauktų kompensacijos.
„Man 100 metų – leidimai išduoti, viskas gerai. Jei norės, įvertins milijonu, dviem, trimis – kiek tas namas bus vertas po 5-10 metų bylinėjimosi, kompensuos“, – teigia jis.
Savivaldybė sako, kad tikėtina, kad čia ne tik neturėtų būti namų, bet gyventojai kasdien grįždami namo galbūt pažeidžia įstatymus, nes vandenvietės teritorijoje vaikščioti negalima.
„Jei įmonė griežtai kontroliuotų teritoriją ir užsidarytų vandenvietės zoną, tai nežinau, kaip galėtų gyventojai patekt namo, su dronu gal“, – komentuoja A. Bužinskas.
ELTA primena, kad trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybė pripažino, jog tarybos leidimas namui, kurį Vilniuje prie Neries pasistatė R. Žemaitaitis, neturėjo būti išduotas, ir nusprendė dėl išduoto leidimo kreiptis į prokuratūrą, rašė portalas „Delfi“.
Leidimas buvo išduoti prieš aštuonerius metus. R. Žemaitaitis sklypą netoli Laurų kvartalo įsigijo 2015 metais. Registrų centro duomenys rodo, kad Seimo narys sklypą nusipirko iš buvusio partiečio, tuometei „Tvarkai ir teisingumui“ priklausiusio Vlado Kainovaičio.
Sklypą R. Žemaitaitis įsigijo po to, kai V. Kainovaitis gavo leidimą statyboms. Šį leidimą verslininkui išdavė Vilniaus miesto savivaldybė 2015-ųjų balandį.
Tačiau R. Žemaitaičiui priklausantis sklypas Laurų gatvėje ir 2015 m., ir dabar patenka į vandenviečių 1-ąją griežtojo režimo apsaugos juostą. Pagal teisės aktus, tokioje juostoje „draudžiama bet kokia veikla, tiesiogiai nesusijusi su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu“.
Antradienį portalui „Delfi“ parlamentaras R. Žemaitaitis teigė nusipirkęs sklypą ne tik su leidimu, bet ir su pastatu. Seimo narys tvirtino, kad jei namą lieps nugriauti, jis reikalaus, kad leidimus išdavusi Vilniaus miesto savivaldybė kompensuotų nuostolius.
