Ketverių metų statistika rodo, kad 1700 fizinių asmenų buvo baigtos arba yra pradėtos bankroto procedūros. „Tai daugiausia su verslu susiję asmenys: buvę įmonių vadovai, buvę įmonių akcininkai ir žmonės, kuriems tiesiog nenusiekė verslas“, – bankrutuojančius fizinius asmenis apibūdina bendrovės „Scorify“ direktorius Žilvinas Milerius.
Specialistas neigia stereotipą, kad fizinių asmenų bankrotai susiję su lengvai išduodamais vartojimo kreditais. Ž. Mileriaus teigimu, vartojimo kreditų sumos rinkoje – pakankami mažos, o bankrotas fiziniam asmeniui gali būti inicijuotas, kai skolos viršija 10 tūkst. eurų.
„Scorify“ direktorius atskleidė, kad fiziniai asmenys, kuriems pradėta bankroto procedūra, daugiausia skolingi bankams, dalis jų skolų susijusios su verslu. 97 proc. skolų bankroto procedūros atveju sudaro įsiskolinimai bankams, 3 proc. – kitoms institucijoms, pavyzdžiui, vartojimo kredito, lizingo, energetikos, telekomunikacijos įmonėms.
Vidutinė suma, kurią skolingi fiziniai asmenys – apie 77 tūkst. eurų, o vidutinis tokių žmonių amžius – 47 metai. Apskritai 700 tūkst. Lietuvos piliečių, remiantis Antstolių rūmų duomenimis, yra įsiskolinę. Nors dalies žmonių skola nėra tokia didelė, kad jiems galėtų būtų skelbiamas bankrotas, bet šie duomenys šokiruoja.
Bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė įspėja, kad dar daugiau Lietuvos piliečių bankrutuoja užsienyje, bet šios statistikos neturime.
Išsamiau apie fizinių asmenų bankrotą – pokalbyje.
