Svarbiausias Lietuvos energetinis projektas neapsiėjo be kiniškos įrangos. LRT RADIJAS sužinojo, kad elektros sistemos prisijungimui prie Vakarų tinklų įsigyta įranga, pagaminta Kinijoje. Seime tokiam sprendimui negailima kritikos, o ekspertai stebisi, kad elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, kuris ir pirko įrangą, nesupranta geopolitinių reiškinių. „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis aiškina, kad nebuvo kitos išeities.
Nereikėjo ir leidimų
Lietuvos elektros sistema palengva jungiama prie Vakarų tinklų. Vadinamasis sinchronizacijos projektas šiuo metu yra vienas svarbiausių valstybės projektų, kuriam negailima nei lėšų, nei dėmesio. Projektą finansuoja Europos Sąjunga.
Rusijos invazija Ukrainoje tik skubina darbus, nes siekiama visiškai atsijungti nuo iš Maskvos valdomo BRELL energetikos žiedo per artimiausius dvejus metus.
Tam perkama reikalinga nauja įranga. LRT RADIJAS turi dokumentų, įrodančių, kad valstybei priklausanti įmonė „Litgrid“ įsigijo Kinijoje pagamintus skyriklius ir jungtuvus, skirtus sinchronizacijai.
Tai yra svarbi įranga, kuri skirta prijungti arba atsijungti nuo perdavimo tinklo.
„Ši įranga labai svarbi sinchronizacijos projektui, tačiau jos galima įsigyti ne tik Kinijoje, bet ir Europoje“, – LRT sakė šaltinis iš energetikos srities.
Be to, šiai įrangai įsigyti nereikėjo atskiro leidimo. „Litgrid“ įtraukė kinišką produkciją į tinkamos įrangos sąrašą, o tam atskirų leidimų nereikia. Pakako to, kad įranga pagamina „Siemens“ gamykloje Kinijoje.
R. Masiulis: nebuvo kur dėtis
„Litgrid“ vadovas R. Masiulis LRT radijui patvirtino, kad įmonė įsigijo Kinijoje pagamintą įrangą. „Taip, ši įranga yra nupirkta. Bet kas yra svarbu – ji buvo įtraukta mūsų rangovų iš Vokietijos – „Siemens“ – prašymu“, – LRT radijui sakė R. Masiulis.
„Taigi čia ne Kinijos gamintojas, o Europos gamintojas, kuris gamina Kinijoje“, – paaiškino „Litgrid“ vadovas. Jis pridūrė, kad „to reikėjo norint, kad į priekį judėtų sinchronizacija“.
Taigi čia ne Kinijos gamintojas, o Europos gamintojas, kuris gamina Kinijoje
R. Masiulis
Tai, kad strateginė Lietuvos įmonė perka įrangą, pagamintą šalyje, kuri visiškai užvėrė duris mūsų gamintojams – yra moralu?
„Malonumo didelio nėra, bet išeičių irgi nėra. Jei Vakarų rangovas prašo, nes kitaip nepastatys objekto, tai nėra kur dėtis“, – neslėpė R. Masiulis.
Sprendimą palaikė ir Energetikos ministerija. „Didelius elektros energetikos sistemos įrenginius gamina vos kelios bendrovės pasaulyje, kurios yra diversifikavusios tiekimo grandines, ir šiems dideliems korporacijų sprendimams negalime daryti įtakos. Tai nėra gerai, tačiau tokia yra realybė. Esant tokiai padėčiai, privaloma užtikrinti, kad prekės kilmė negalėtų paveikti kritinių sistemų“, – teigiama ministerijos komentare.
Pateisintų tik vienu atveju
Vis tik žinia apie tai sulaukė kritikos Seime. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad kai strateginė valstybės įmonė perka kiniškas detales, tai nedaro mūsų nuoseklių.
„Reikia vengti tokių sutarčių, ypač per vertybinį aspektą. Bet koks kiniškos įrangos pirkimas nedaro mūsų nuoseklių“, – sakė jis.
Komiteto pirmininkas tokį pirkimą pateisintų tik vienu atveju – jei daugiau niekur nebūtų galima įsigyti tokios įrangos. „Tai būtų vienintelis atvejis, kai dar galėčiau suprasti. Jei kiniška produkcija, kai kitokios nebūtų, tarnautų mūsų strateginiam projektui“, – dėstė jis.
„Litgrid“ vadovas R. Masiulis neslepia, kad tokios įrangos galima rasti ir kitur, pavyzdžiui, Europoje. „Tačiau tai būtų atsiėję ir brangiau, ir užtrukę ilgiau“, – teigė jis.
Panašią įrangą būtų galima rasti ir kitur, pavyzdžiui, Europoje. „Tačiau tai būtų atsiėję ir brangiau, ir užtrukę ilgiau“, – neslepia „Litgrid“ vadovas R. Masiulis.
Prekybos karai dar nesibaigė
Seimo Europos reikalų komiteto narį Matą Maldeikį stebina toks „Litgrid“ sprendimas.
„Stebina, kad tokio dydžio ir svarbos bendrovė kaip „Litgrid“ apsimeta nematanti Kinijos komunistų partijos prekybos karų su Lietuva bei negebanti paskaičiuoti geopolitinių rizikų, susijusių su šia šalimi“, – sakė M. Maldeikis.
Kinija praktiškai nutraukė lietuviškų prekių importą po to, kai mūsų šalyje leista atsidaryti Taivano atstovybei.
Strateginės įmonės veiksmus M. Maldeikis vadina neprofesionaliais. „Kai strateginiam projektui perkama iš šalies, kuri kariauja su mumis prekybos karus, o Valstybės saugumo departamento metiniuose rizikų vertinimuose aiškiai įvardijama kaip ypač mums nedraugiška šalis, toks bendrovės veikimas atrodo mažų mažiausia neprofesionaliai“, – įsitikinęs parlamentaras.
Tačiau R. Masiulis nesutiktų su tokiu Kinijos vertinimu. „Kinija nėra nei Rusija, nei Baltarusija, kur negali net cemento nusipirkti. Tai toks tarpinis variantas“, – samprotavo „Litgrid“ vadovas.
Kinija nėra nei Rusija, nei Baltarusija, kur negali net cemento nusipirkti. Tai toks tarpinis variantas.
R. Masiulis
Kai kurios Vakarų kompanijos vis tik iškelia gamybą iš Kinijos, pripažįsta jis. „Tačiau tai nėra vienadienis procesas“, – mano R. Masiulis.
Sako, kad su įranga nepašnipinėsi
Tai, kad valstybei priklausanti įmonė perka Kinijoje pagamintą įrangą, rodo strateginio mąstymo nebuvimą, sako analitikas Marius Laurinavičius.
„Jeigu niekas nesupranta, kas tai yra per grėsmės, tai yra didelė problema mūsų valstybėje. Kinija bando kenkti, įsiskverbti, kur tik įmanoma. Tai yra visokios grėsmės – nuo elementarios iki strateginės korupcijos. Ji yra skirta tam, kad turėtum įtaką“, – samprotavo M. Laurinavičius.
Jo manymu, kuo daugiau darysime tokių sutarčių, tuo daugiau bus Kinijos įtakos Lietuvoje. „Jei leidžiame strateginei įmonei pirkti įrangą iš Kinijos, tai suteikia įvairiausias landas mūsų priešui. O Kinija yra toks pat priešas kaip ir Rusija“, – įsitikinęs analitikas.
Tačiau elektros jungčių įranga, pagaminta Kinijoje, nėra ta, dėl kurios reiktų sunerimti, sako „Litgrid“ vadovas R. Masiulis.
„Mes neperkame jautrių dalykų iš Kinijos, tačiau čia – metalas, laidai, keramika. Nepašnipinėsi per ją. Čia ne ta įranga, per kurią galima transliuoti kokią informaciją. O ko negalima pirkti iš Kinijos, to ir neperkame“, – sakė R. Masiulis.
Tačiau kalbame ne apie šnipinėjimą, o apie tai, ar valstybė nežaidžia dvigubo žaidimo, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Arūnas Laurinaitis. Po politinio sprendimo leisti Taivano atstovybei atverti duris, lietuviškam verslui Kinijoje parodytos durys, importas sunyko. Tačiau mes iš jų perkame įrangą, stebisi A. Laurinaitis.
„Jeigu tai būtų privati kompanija, tą pačią dieną būtų klyksmas Lietuvoje, ir vyriausybinė komisija būtų priėmusi sprendimą neleisti tokiam sandoriui“, – įsitikinęs A. Laurinaitis.
Valstybė, pasak jo, kelia skirtingus moralinius ir vertybinius reikalavimus valstybiniam ir privačiam verslui. „Šiuo projektu mes bandome būti nepriklausomi nuo Rusijos, tačiau tampame priklausomi nuo Kinijos, nes juk reikės ir detalių, ir remontų“, – dėstė A. Laurinaitis.
