Verslas

2018.02.02 12:09

Kelių direkcija žada „juoduosius sąrašus“ ir turto areštus, įmonės – pyksta

Dina Sergijenko, 15min.lt2018.02.02 12:09

Kompensuoti naudotas nekokybiškas medžiagas papildomu asfalto sluoksniu arba įrengti atkarpas iš naujo tinkamomis medžiagomis – tokios alternatyvos bus pasiūlytos įmonėms, kurių nutiestus kelius patikrinę Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ir Švedijos Kelių ir transporto tyrimų instituto ekspertai rado defektų, preliminariais duomenimis, valstybei kainavusių 5,5 mln. eurų.

Iš 33 numatytų tirti kelių kol kas ištirta 10, tik vienas kelias buvo toks, kuriame ekspertai defektų nerado. Nustatytas ir faktas, kad 8 keliai buvo plonesni, nei turėtų būti, tačiau ploninti jie vadovaujantis tuomet galiojusiais teisės aktais. Visgi Vitalijus Andrejevas, laikinai einantis LAKD generalinio direktoriaus pareigas, sako, kad būtų normalu, jei tyrimas būtų parodęs, pavyzdžiui, kad trys keliai plonesni, trys storesni nei norma.

„Turėdami tokius rezultatus galime kalbėti apie sistemą, kurią reikia gydyti“, – akcentavo V. Andrejevas, kalbėdamas apie kelių, nutiestų 2014 m. ir vėliau, patikrą.

Pristatyti pirmieji kelių kokybės audito rezultatai lėmė ir galvų kapojimą: Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, atleido Kelių ir transporto tyrimų instituto vadovą Šarūną Baublį.

Kol kas sumos neaiškios

Audito metu rastus trūkumus rangovai privalės padengti savo lėšomis. Tačiau apie kokias sumas kalbama, V. Andrejevas pasakyti kol kas negalėjo. Vieninteliai skaičiavimai iki šiol – 250 tūkst. eurų, kurių preliminariai prireiks papildomam asfalto sluoksniui kelyje Buivydžiai–Lavoriškės–Kena. Šiuo asfalto sluoksniu turėtų pasirūpinti kelią tiesusi UAB „Kamesta“. Visgi ši suma, pasak pašnekovo, nėra galutinė, mat apie pagrinde esančius sluoksnius ir jų kokybę nekalbėta.

„Gali atsirasti ir kitų darbų, pavyzdžiui, naujos kelio konstrukcijos įrengimas ten, kur medžiagos neatitinka normatyvinių reikalavimų, tad suma tik augs. Kai tik nustatysime pažeidimų mastą, sėsime su rangovu diskutuoti, mat rangovai turi prievolę įrodyti, kad objektas pastatytas tinkamai“, – aiškino V. Andrejevas.

Anot specialisto, tokių kelių, kuriuos teks nutiesti naujai, neturėtų atsirasti, nebent tiriant būtų nustatyta, kad keliui panaudotos 100 proc. netinkamos medžiagos. Visgi greičiausiai bus tokių kelių, kur vien papildomo asfalto sluoksnio nepakaks. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai šalčiui atsparus kelio sluoksnis yra netinkamos kokybės ir šį paveikia temperatūrų kaita bei drėgmė.

„Tyrimais fiksuojama, kad esant polaidžio metui tokių kelių laikomoji geba krinta perpus. Tokiais atvejais kelininkai stato transporto priemonių svorį ribojančius ženklus, tačiau mums tas nepriimtina. Juk statydami kelio atkarpą tikrai negalvojome apie tai, kad teks važiuojančių svorį riboti“, – kalbėjo V. Andrejevas.

BNS nuotr.

Ir juodasis sąrašas, ir turto areštas

Laikinasis LAKD vadovas akcentavo, kad atliekant auditą buvo ir kitokių atvejų: kai trūkumai normatyviniuose dokumentuose nenustatyti, tačiau kelio pažeidimai matomi plika akimi, pavyzdžiui, atsiradę plyšiai asfalte. Tokius pažeidimus, sakė V. Andrejevas, rangovai turės ištaisyti garantiniu laikotarpiu, tačiau akivaizdu, kad asfalto pažeidimai atsiranda dėl to, kad tiesiant kelią buvo nesilaikyta tinkamų technologinių procesų.

„Keliai tiesiami, pavyzdžiui, neatsižvelgiant į aplinkos temperatūrą, asfaltas klojamas lyjant lietui. Pasekmes matome“, – sakė pašnekovas ir pabrėžė, kad šiuo metu bandoma atrasti priemones, kurios padėtų tokių situacijų išvengti.

Pasak jo, numatyta, kad iki birželio visi auditui pasirinkti keliai bus nuodugniai ištirti ir nustatyta, kokie trūkumai rasti kiekvienu konkrečiu atveju. Tuomet apie tyrimą bus informuoti rangovai, tiesę minėtus kelius, ir bus aiškinamasi, kokiais būdais pažeidimus galima būtų ištaisyti. V. Andrejevas neslepia, kad bendradarbiauti nesutinkantys ir savo klaidų neištaisysiantys rangovai, be visų finansinių baudų, dar gali būti įrašyti ir į vadinamąjį juodąjį sąrašą. Šiame esančioms įmonėms trejus metus negalima dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Paklaustas, ar prievolė taisyti nutiestų kelių defektus bei nemažos sumos, kurių prireiks tokiems darbams, gali pavirsti bankrotų banga kelius tiesiančių įmonių sektoriuje, V. Andrejevas akcentavo, kad LAKD sprendimų už privačių įmonių akcininkus ir vadovus priimti negali.

„Visgi jei matysime, kad kažkuri įmonė turi finansinių sunkumų, stengsimės būti greitesni ir, jei bus poreikis, inicijuosime turto areštus. Tas yra numatyta ir teisininkai su šiais klausimais dirba“, – akcentavo pašnekovas.

Informacijos neteikia, susitikti nesutinka

Rimvydas Gradauskas, asociacijos „Lietuvos keliai“, vienijančios kelių statybos įmones, vykdantysis direktorius, paklaustas, kaip vertina pirmuosius kelių audito rezultatus, akcentavo, kad komentuoti negali, mat informacijos – neturi.

„Mes dar praėjusiais metais, kai buvo paskelbta apie tikrinsiamus ruožus, kelis kartus kreipėmės į LAKD, sakėme, kad norime gauti informaciją ir suprasti, kas yra ne taip, kad galėtume nekartoti klaidų. Porą kartų prašėme ir nė vieno karto negavome jokios informacijos“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, asociacija pusantrų metų prašo audiencijos pas ministrą R. Masiulį pokalbiui, tačiau galimybės susitikti negauna.

„Jeigu buvo daromi tyrimai, kažkas gręžiama, kodėl nebuvo pakviesti rangovai, kad jie galėtų matyti, kas ten randama? Esą buvo skelbiama viešai, bet net ir apie šios dienos spaudos konferenciją mes neturėjome jokios informacijos“, – kalbėjo R. Gradauskas.

Neatmeta galimybės bylinėtis

Pirmuosius ištirtus 10 kelių tiesė AB „Panevėžio keliai“, UAB „Alkesta“, UAB „Kamesta“, UAB „Parama“, UAB „Kauno tiltai“, UAB „Kauno keliai“. Pirmasis gręžinys, stebint žiniasklaidai, buvo paimtas būtent iš UAB „Kamesta“ tiesto kelio Vilniaus apskrityje. Visgi bendrovės atstovas atsisakė komentuoti situaciją telefonu ir paprašė pateikti klausimus raštu.

Aldas Rusevičius, „Kauno tiltų“ generalinis direktorius, neslėpė, kad apie auditą bei jo vadovaujamos bendrovės tiestų kelių mėginių tyrimą išgirdo pasibaigus Susisiekimo ministerijos ketvirtadienį priešpiet surengtai konferencijai.

„Vertinti sunku, nes normalioje teisinėje valstybėje ir pagal galiojančius reglamentus, kurių turėtų laikytis valstybės institucijos, yra nustatyta tvarka, kaip daromi tokie dalykai. Rangovas informuojamas, kad norima tikrinti jo tiestą kelią, tada atliekamas tyrimas ir surašomas protokolas, paimamas antras mėginys tam atvejui, jei kiltų ginčų dėl tyrimų. Mes niekada nebuvome informuoti apie kažkokius tyrimus, tik girdėjome, kad bus gręžiami keliai, tik nežinojome, kurie. Net komentuoti negaliu, nes nei manęs kvietė, nei man pasakė, kas negerai“, – sakė bendrovės vadovas.

Pasak jo, pridavus kelią buvo atlikti kontroliniai tyrimai, pastaraisiais rūpinosi Susisiekimo ministerijai pavaldi laboratorija „Problematika“.

„Jeigu yra kažkokie didesni pažeidimai nei leistinos ribos, gauname pinigines išskaitas, taip pat būna nusprendžiama, ką reikia taisyti. Ir visi mūsų objektai buvo patikrinti, – kalbėjo A. Rusevičius. – Šiandien mes tik per spaudą ir sužinojome, kad kažkas negerai. Šiuo atveju mes nežinome, nei kaip ėmė, nei kada ėmė mėginius, nei kas juos tyrė.“

Anot pašnekovo, tai, kad nutiestų kelių trūkumai atsirado būtent dėl „Kauno tiltų“ kaltės, turės būti įrodyta teisinėmis priemonėmis. Pasak specialisto, daug kas priklauso ir nuo to, kas buvo užsakoma kiekvienu konkrečiu atveju. Pavyzdžiui, jei buvo numatytas kelio remontas, užklojant asfaltą ant esamų pagrindų, tokio kelio naudojimo laikas bus trumpesnis.

„Žinoma, defektas galėjo atsirasti dėl mūsų kaltės, tačiau galėjo atsirasti ir dėl netinkamos kelio eksploatacijos bei priežiūros. Jei bus nustatyta, kad kaltė mūsų, mes atsakysime už savo darbus, o jeigu kaltė ne mūsų – ginčysime nurodymus taisyti kelią“, – bylinėjimosi galimybės neatmeta A. Rusevičius.

Drauge „Kauno tiltų“ vadovas neneigia, kad reikalavimas savomis lėšomis ištaisyti nustatytus defektus mažesnėms kelių tiesimo bendrovėms gali tapti nepakeliama finansine našta.

„Poveikis sektoriui neabejotinai bus juntamas“, – sakė A. Rusevičius.