Verslas

2018.01.30 11:32

Lietuvos ekonomika pranoko optimistiškiausias prognozes – pernai augo 3,9 proc.

15min.lt 2018.01.30 11:32

Lietuvos ekonomika – bendrasis vidaus produktas – pernai iš viso paaugo 3,9 proc., pirmąjį įvertį paskelbė Statistikos departamentas. Toks ūkio augimas viršija optimistiškiausias ekonomistų prognozes.

2017 m. šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) siekia 41,8 mlrd. EUR.

Palyginti su 2016 m., realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 3,9 proc., paskelbė Statistikos departamentas.

Dauguma ekonomistų prognozavo, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai augo apie 3,5 proc., o tam didžiausią įtaką darė augęs eksportas ir vis dar guvus vidaus vartojimas, rodo BNS apklausa. Praėjusią savaitę BNS apklausus 10 šalies ekonomistų, mažiausias prognozuotas augimas siekė 2,8 proc., o didžiausias – 3,8 procento.

BVP augimą lėmė paslaugų, pramonės ir statybų sektoriuose sukuriamos pridėtinės vertės augimas. BVP augimo tempą prilėtino žemės ūkio veiklos rezultatai.

2017 m. ketvirtąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 10,9 mlrd. EUR., ir buvo 3,6 proc. didesnis nei prieš metus.

Ketvirtąjį ketvirtį BVP kėlė didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos bei apdirbamosios pramonės įmonių veiklos rezultatai.

BVP augo visais 2017 m. ketvirčiais: I ketv. – 4,2 proc., II ketv. – 4,1 proc., III ketv. – 3,7 proc., IV ketv. – 3,6 proc.

Tačiau augo ne tik ekonomika, bet ir kainos: 2017 m. Lietuvoje užfiksuota metinė 3,9 proc. infliacija. Per 2017 m. vartojimo prekės pabrango 3,4 proc., o paslaugos – 5,3 proc.

Vidutinis atlyginimas „į rankas“ – 660 eurų

2017 m. šalyje užimti buvo 1,355 milijono gyventojų, o bedarbių buvo 103,1 tūkst. Kone milijonas – 947,8 tūkst. 15 metų ir vyresnių gyventojų – buvo ekonomiškai neaktyvūs. 2017 m. nedarbo lygis šalyje buvo 7,1 proc., arba 0,8 proc. punkto mažesnis nei 2016 m.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis prieš mokesčius, įskaitant individualiąsias įmones, 2017 m. padidėjo 8,5 proc., arba 66 EUR, ir sudarė jau 840 EUR.

Atskaičius mokesčius darbo užmokestis siekė 660 eurų, tai 9,6 proc. daugiau nei prieš metus.

Realusis darbo užmokestis, atmetus kainų didėjimą, per metus išaugo 5,7 proc., skaičiuoja statistikai.

2017 m. spalio mėn. duomenimis, ketvirtadalis visų šalies ūkio darbuotojų uždirbo 446 EUR ir mažiau, kiti 25 proc. darbuotojų – nuo 447 iki 650 EUR, kitas ketvirtadalis – nuo 651 iki 975 EUR ir likęs ketvirtadalis − daugiau nei 975 EUR.

„Luminor“: augimą pajuto ne visi

„Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė tikina, kad BVP plėtrą pernai lėmė visos kertinės ekonomikos augimo kolonos: tiek besitęsiantis namų ūkių vartojimo augimas, tiek po ilgos pertraukos atsigavęs eksportas, tiek kilusios investicijos.

„Mažėjęs nedarbas, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų augę atlyginimai, istorinėse žemumose strigusios palūkanų normos palaikė gyventojų vartojimo apetitą ir kurstė būsto rinkos aktyvumą. Pagaliau įsibėgėjęs ES struktūrinės paramos etapas, geros finansavimosi sąlygos skatino tiek privačias, tiek viešąsias materialines investicijas, o augančių darbo kaštų spaudimas vertė įmones atsinaujinti gamybinius pajėgumus bei mažinti priklausomybę nuo darbo jėgos“, – atsiųstame komentare teigia analitikė.

Tuo tarpu, anot jos, Vakarų rinkų ir Rusijos atsigavimą puikiai išnaudojo eksportuotojai, reeksporto ir transporto sektoriai – tiek prekių, tiek paslaugų eksportas po ilgos kelerių metų pertraukos grįžo į dviženklio augimo zoną.

„Ekonomikos suaktyvėjimą juto ne visi. Nors pernykštė ūkio plėtra džiugino ekonomistus ir politinį elitą bei sunešė gausų mokesčių derlių, reikšmingą ekonomikos pagyvėjimą juto toli gražu ne visi visuomenės sluoksniai. Pirma, statistiniu gyvenimo gerėjimu mėgautis trukdė įsibėgėjusi infliacija. Didžiausias kainų padidėjimas ES apkramtė realaus darbo užmokesčio prieaugį, mažino vartotojų perkamąją galią ir degino santaupas“, – pažymi analitikė ir akcentuoja, kad kainų augimas palietė visus.

Kita priežastis, kliudžiusi pajausti ūkio plėtros privalumus – ryškūs pajamų ir regioniniai skirtumai. Didžiųjų miestų ir regionų gyventojų atskirtis ekonominiu pakilimu tik ryškėja, nes regionuose darbo rinka nėra pakankamai efektyvi, darbuotojai turi daug mažiau derybinės galios išsireikalauti aukštesnį atlyginimą, ar manevro laisvės keisti darbdavį ir tuo pasigerinti finansines sąlygas.

„Šiais metais aplinka Lietuvos raidai išlieka itin palanki. ES – kertinė mūsų eksporto rinka – mėgaujasi gerinamomis tarptautinių institucijų ekonomikos plėtros prognozėmis, ECB sulaistyta pigiais pinigais atsigavo šio regiono vidaus paklausa, o tai žada gerus šių metų Lietuvos eksporto rezultatus“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Anot jos, vartojimą šalies viduje toliau palaikys kylantys atlyginimai, kuriuos kurstys tebesitęsianti kova dėl kvalifikuotos darbo jėgos.

„Infliacija taipogi palaipsniui išsikvepia, nes stiprus euras eliminuoja reikšmingą dalį žaliavų (ypač naftos) brangimo. Kertiniai barjerai ekonominei plėtrai – nepakankamas investicijų lygis, darbo jėgos stygiaus ir jos brangimo problema. Tai ribos verslo manevro laisvę bei konkurencingumą tarptautinėje arenoje“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

„Luminor“ prognozuoja, kad 2018 m. BVP augimas bus lėtesnis ir sieks 2,8 proc.