Verslas

2018.01.22 12:32

Daugybė lietuvių daro klaidą, dėl kurios gali permokėti už būsto kreditą

Daugiau nei pusė lietuvių, imančių būsto kreditą, tai daro pirmame pasitaikiusiame banke ir savo noru netenka galimybės paskolą gauti geresnėmis sąlygomis. Taip LRT.lt sako asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė bei finansinių technologijų įmonės „Finpass“ direktorius Justinas Kaminskas. Jo teigimu, net ir, rodos, nedidelis palūkanų skirtumas gali lemti kelių tūkstančių eurų praradimą.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, net 61 proc. lietuvių būsto kreditą ima pirmame pasitaikiusiame banke, nepateikdami savo paraiškų ir nepasidomėdami sąlygomis kituose.

Lemia lojalumas, užimtumas ir klaidingi įsitikinimai

„Viena vertus, suprantu tai, nes Lietuvoje žmonės labai lojalūs. Jei kažkokius savo finansus tvarkosi viename banke, pirmiausia kreipiasi į jį ir, jei viskas atrodo tinkama, ten ir ima paskolą. Banką žmonėms pakeisti sudėtinga – tenka kitur nukreipti atlyginimą, priprasti prie naujos sistemos.

Tačiau nesikreipdami kitur žmonės nesužino kitų bankų sąlygų, o jos gali būti geresnės. Dar jie praranda galimybę iš kitų žmonių lūpų išgirsti informaciją, kas apskritai yra paskola, kokios yra to pasekmės. Nes pasiėmęs paskolą žmogus gauna ne tik pinigus, bet ir apribojimus, poreikį kitaip planuoti finansus“, – pažymi O. Bložienė.

J. Kaminskas pritaria, kad žmonės neretai ima paskolas tuose bankuose, per kuriuos gauna atlyginimus, nes tai patogu, susiformuoja kliento ir paslaugos tiekėjo santykis. Tačiau, pasak pašnekovo, mąstymas, kad kliento ir banko santykis duos papildomų privalumų, yra klaidingas.

„Rinkos dalyviai kaip tik siekia pritraukti naujų klientų ir gali paslaugą pasiūlyti pigiau. Dar viena priežastis, kodėl žmonės linkę imti paskolas iš bankų, kurių paslaugomis jau naudojasi, – žmonių užimtumas. Palyginti paskolų sąlygas užtrunka laiko.

Tačiau tam tikrai reikia skirti laiko, nes žmogus, nepalyginęs paslaugų įkainių, per visą paslaugos teikimo laikotarpį potencialiai gali prarasti tūkstančius eurų. Esame paskaičiavę, kad, perkant tipinį dviejų kambarių butą Vilniuje, 0,5 proc. palūkanų skirtumas lemia 7-iais tūkst. eurų arba dar didesnes išlaidas per visą paskolos laikotarpį“, – sako J. Kaminskas.

Brangiai perka banko „produktą“, tačiau jaučiasi dėkingi

Pasak O. Bložienės, ypač dėl kredito ėmimo pirmame banke, kuris jį duoda, susirado įspūdis, kad žmonės, imdami paskolą, jaučiasi taip, tarsi kredito gavimas yra kažkoks pasiekimas, o ne iš banko perkamas produktas.

„Tai lemia nepasitikėjimas savimi, savo pajamomis. Tai labiau būdinga žmonėms, kurių pajamos nėra labai didelės, akiratis nėra labai platus, savivertė neaukšta. Atrodytų, kad bankas daro didžiulę paslaugą, bet tai nėra paslauga, tai yra produktas, kurį tu perki, moki pinigus ir turi teises išreikšti savo reikalavimus. Manau, kad tai kyla iš finansinio raštingumo trūkumo. Nėra nei pakankamos edukacijos, nei patirties“, – kalba pašnekovė.

J. Kaminskas sako, kad įtakos turi tai, jog asmuo, besikreipiantis dėl paskolos, nežino, kokia informacija apie jį disponuoja bankas, kaip vertinamas jo kreditingumas, dėl to turi mažesnę derybinę galią, nežino, ar gaus kreditą.

„Dėl tokios, pavadinkime, informacijos asimetrijos, žmogus linkęs kaip pasiekimą priimti tai, kad bankas, į kurį jis atėjo, suteikia jam kreditą, ir nevertina to kaip banko paslaugos, kurią jis perka.

Mūsų kompanijos sukurta programėlė „Finpass“ kaip tik sprendžia informacijos asimetrijos problemą. Ji išmaniajame įrenginyje leidžia turėti susistemintą finansinę informaciją iš bankų, joje galima peržiūrėti pajamų ir išlaidų struktūrą, kredito istoriją ir reitingą. Tai – ta pati informacija, kurią apie potencialų kredito gavėją turi bankas“, – pažymi J. Kaminskas.

Informacija iš kelių bankų – ne vieninteliai namų darbai

O. Bložienės teigimu, būsto kreditą norinčio gauti žmogaus namų darbai prasideda nuo įsivertinimo, kokį paskolos dydį jis gali „pavežti“ ir kokio dydžio įmoką jis gali mokėti per mėnesį.

„Pervertinę tai, kokio dydžio įmoką galės mokėti per mėnesį, žmonės neretai pamato, kad, pradėjus mokėti įmokas, tenka atsisakyti laisvalaikio pramogų, atostogų, netgi geresnės kokybės maisto produktų. Tai nėra normalu, todėl labai svarbu tai įvertinti“, – tikina O. Bložienė.

Jai antrindamas J. Kaminskas priduria, kad, įsivertinęs savo finansinę būklę, galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus bei apsiskaičiavęs galimą savo mėnesio įmoką, žmogus turėtų imti ieškoti pasiūlymų rinkoje ir išgirsti juos bent 3–5.