Verslas

2018.01.17 08:48

Pranašauja pieno krizę: kaip keisis kainos

Vytautas Venslaviškis, DELFI.lt2018.01.17 08:48

Pieno žaliavos kainoms drastiškai pajudėjus žemyn, pradėta nuogąstauti, kad tai gali būti artėjančios pieno krizės ženklai. Mūsų pieno gamintojams, ypač smulkiesiems, kurių gretos per pastaruosius metus stipriai praretėjo, tai grėstų dar viena ūkių naikinimo banga. Perdirbėjai žada dar mažinti kainas, tačiau ramina, kad tai – tik kainų korekcija.

Ūkininkų stovykloje neramios nuotaikos sklando jau nuo praėjusių metų lapkričio. Jiems mažiau moka už pieno žaliavą, o vartotojai nenustoja piktintis naujas aukštumas šturmavusiomis pieno produktų, ypač sviesto, kainomis. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, per praėjusius metus atskirų pieno produktų kainos mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse augo po maždaug 20, 30, 40 proc., o sviestas – net apie 50 proc.

Kooperatyvams labiau mažina kainą

„Metų pradžia prasta – pieno žaliava pinga, o tai blogiausia žinia pieno gamintojams. Nuo lapkričio kainos sumažėjo net apie 14 centų už kilogramą. Įdomiausia tai, kad kažkodėl pieno supirkimo kaina labiau mažinama kooperatyvams, kurie iškovojo, jog praėjusią vasarą kainos nečiuožtų žemyn“, – sakė pieno gamintojų kooperatyvus vienijančios Lietuvos pienininkų asociacijos „Karvutė“ vadovė Edita Katutienė.

Nei pašarai, nei papildai gyvuliams nepinga, darbo jėga taip pat – ne, todėl pieno supirkimo kainų mažėjimas – stresas žemdirbiams. Anot asociacijos „Karvutė“ vadovės, kooperatyvai stengiasi tai amortizuoti, kad pieno gamintojai nepajustų tokio nuosmukio.

„Kai kainos taip drastiškai krenta, stengiamės finansinę netektį sušvelninti panaudodami kooperatyvo sukauptas lėšas. Todėl mūsų nariams kilogramo kaina sumažėjo ne 14 centų, o vos 2,5 cento. Ūkininkams tokie svyravimai būtų labai nepalankūs, todėl ir kai kurie kiti asociacijai priklausantys kooperatyvai taip daro“, – dėstė žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pamario pienas“ direktorė.

BNS nuotr.

Parduoda lenkams

Didesne ar mažesne apimtimi su visomis pagrindinėmis pieno perdirbimo įmonėmis bendradarbiaujantys „Karvutės“ nariai vien vietos rinka neapsiriboja – iki 40 proc. superkamos pieno žaliavos tiekia Lenkijos supirkėjams.

Per metus asociacijai priklausantys kooperatyvai parduoda gana nemažą kiekį – apie 141 tūkst. tonų žaliavos (iš viso Lietuvoje per metus parduodama apie 1,4 mln. t pieno), tai leidžia ieškoti kuo palankesnių kainų.

„Dažnu atveju mums ir vežti nereikia, nes lenkai patys atvažiuoja išsivežti žaliavos. Tokiu būdu dar sutaupome. Tiesa, nuo gruodžio 15 dienos iki sausio vidurio – šventinis štilis. Matome, kad Lenkijoje atsigauna rinkos, todėl stengsimės eksportuoti daugiau“, – aiškino E. Katutienė.

Lenkams pieno žaliavą parduodantys mūsų gamintojai paprastai džiūgauja, kad kaimynai dosniau moka. Asociacijos „Karvutė“ vadovė sakė, kad praėjusią vasarą gerai mokėjo ir vietos perdirbėjai.

„Tikrai džiaugiamės, nes lietuvių siūloma kaina neatsiliko nuo lenkiškų. Mūsų perdirbėjams trūko žaliavos, todėl jie buvo priversti mokėti daugiau. Kadangi su lenkais turėjome sutartis, tiekėme ir jiems, nors kainos ir vietoje, ir eksportui buvo panašios“, – pasakojo ji.

Traukiasi ir maži, ir didesni ūkiai

Kupiškio rajono ūkininkė ir pieno punkto vedėja Zita Kaušakienė apgailestavo, kad sunkiausia smulkiems ūkiams, kuriems kaina nukrito iki 15 centų už kilogramą. Vasarą jie gaudavo 3-4 centais daugiau. „Mažiukų niekas nepaiso, tenka pakovoti už juos, ir rajono pieno gamintojų asociacija juos gina, bet ne visada pavyksta“, – sakė ūkininkė, laikanti apie 50 karvių.

Pasak pieno gamintojos, kainų mažinimas vėl paskatins ūkių nykimą. ŽŪIKVC duomenimis, Lietuvoje nuo 2015 metų pieno ūkių sumažėjo nuo 53 tūkst. iki 41,6 tūkst. Daugiausia sumažėjo ūkių, kurie laiko 1-5 karves.

„Karves išpardavinėja ne tik patys mažiausi gamintojai, atsisakoma ir 15-20 karvių ir dar didesnių ūkių. Žmonės neišsilaiko, o kito darbo kaime nėra. Kur jiems dėtis, kaip išgyventi?“ – dėl kaimo ateities pergyvena moteris.

Kainos krenta

„Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius sakė, kad nuo sausio pieno supirkimo kainos krenta. Kiek mažėja, nesukonkretino. „Eksporto rinkose stipriai sumažėjo pieno produktų kainos. Pavyzdžiui, grietinėlė nuo rugsėjo, kada buvo didžiausia kaina, iki gruodžio atpigo apie 37 proc. Kadangi mūsų bendrovė eksportuoja apie 80 proc. visų pagamintų produktų, mums tai turi įtakos“, – dėstė jis.

G. Bertašius tvirtino, kad bendra žaliavos pigimo tendencija prasidėjo tik nuo šių metų, o 2017-ųjų pabaigoje vidutinės pieno supirkimo kainos įmonės tiekėjams nemažėjo. Anot jo, lapkritį dar nedaug paaugo, o gruodį išliko stabilios. Tiesa, pieno perdirbimo įmonės vadovas pabrėžė, kad tokios kainos buvo mokamos pieno gamintojams, kurie bendradarbiauja su „Vilkyškių pienine“.

„Tarpininkams, tarp jų ir žemės ūkio kooperatyvams, taikoma kitokia kainodara, nes jie yra daugiau vadinamojo sportinio pieno pardavėjai. Jie vieną dieną žaliavą veža mums, kitą – jau gabena į Lenkiją ar dar kitur. Tad jiems kainos kyla ir krenta greičiau ir labiau“, – aiškino G. Bertašius.

Krizės šešėlis

Ar krentančios pieno kainos jau gali būti artėjančios pieno krizės ženklas? „Čia būtų panašu į svarstymą, ar stiklinę puspilnė ar pustuštė. Manau, kad būtų per garsu sakyti, kad kainų mažėjimas – krizės ženklas. Tai greičiau kainų korekcija. Juk praeitą vasarą ir rudenį buvo itin aukštos žaliavos kainos – nuo žemiausio lygio per praėjusią krizę jos pakilo net apie 60 proc. Todėl dabar natūralu, kad jos turi tendenciją mažėti. Pavyzdžiui, stambiems tiekėjams kaina už kilogramą pieno pakilo nuo 20 iki 30 centų“, – sakė „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius.

Jis nesiėmė prognozuoti, kiek dar pieno supirkimo kainos risis žemyn. G. Bertašius užsiminė, kad rinką paveiks ir Europos Komisijos sprendimai. „Regis, kovo mėnesį numatyti intervenciniai pieno miltų pirkimai, mums įtakos turi ir euro bei dolerio kurso santykis. Aišku, nereikia pamiršti ir to, kad Europos Sąjungoje, Amerikoje, Naujoje Zelandijoje išaugo pieno gamyba“, – apie rinkos pokyčius kalbėjo pieno perdirbimo įmonės vadovas.

Neliečiama trečioji grandis – prekybininkai

Pingant žaliavai turėtų kristi ir pieno produktų kainos parduotuvių lentynose. Tačiau Lietuvoje
to sunku sulaukti. „Ar dabar mažės mūsų produktų kainos, parodys rinka. Juk mes konkuruojame su kitais vietos gamintojais, lenkais. Fermentinis sūris, sviestas įvežami iš Vokietijos ir kitų Europos Sąjungos šalių“, – kalbėjo G. Bertašius.

Jis pabrėžė, kad tiek žaliavos, tiek pieno produktų kainas reikėtų vertinti žvelgiant į ilgesnę perspektyvą. „Pieno žaliavos ir produktų kainų mažėjimo ir didėjimo ciklai yra šiek tiek skirtingi. Kaip minėjau, žaliava pabrango net 60 proc., o produktų kainos lentynose pakilo vėliau ir ne tiek daug. Atitinkamai jos žymiai vėliau pradės mažėti, jeigu bus dar ženklesnis pieno supirkimo kainų kritimas“, – sakė pašnekovas.

E. Katutienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje neliečiama trečioji grandis – prekybininkai, kurių esą nesukontroliuoja jokia valdžia. „Nežinome, kokie jų antkainiai, vyriausybė turėtų įsikišti, kad pajamų pasiskirstymas tarp maisto tiekimo grandinės dalyvių būtų sąžiningesnis. Prekybininkų dalis yra per didelė. Jie turėtų mažinti apetitą, dėl to išloštų vartotojai“, – dėstė ji.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2017-ųjų gruodį, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 2,5 proc. ir sudarė 252,2 euro už toną. Vidutinė natūralaus (4,35 proc. riebumo ir 3,41 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo didesnė – 322,3 euro už toną. Per gruodžio mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sumažėjo 2,9 proc. (2017 m. lapkritį ji buvo 332 eurai už t).