Romų bendruomenės nariai sako vis dar susiduriantys su įsidarbinimo sunkumais. Neretai atėjus į darbo pokalbį jiems pranešama, kad darbo vieta jau užimta arba teiraujamasi jų tautybės. Lygių galimybių kontrolierės teigimu, nors tokių istorijų daug, romai tarnybai skundus teikia retai.
Konsuela Mačiulevičiūtė sako svajojanti tapti muzikos mokytoja, todėl šiuo metu studijuoja pedagogikos magistrą. Šiaulietė dalijasi, kad dėl savo tautybės skaudžių patirčių turėjo ne tik darbindamasi po bakalauro studijų, bet ir paauglystėje, kai parduotuvės vadovė nepanoro į kolektyvą priimti romės.
„Ji pasižiūrėjo taip į mane nuo galvos iki kojų ir paklausė, o kokia jūsų tautybė? Aš atsakiau, kad aš čigonė esu. Aš nesakiau romė, aš sakiau čigonė, čigonų tautybės. Tai ji pasakė – ai ne, tada darbo mes neturime“, – sako Šiaulių romų integracijos centro pirmininkė K. Mačiulevičiūtė.
Kiti romai, negalėdami įsidarbinti ir norintys laužyti stereotipus, kuria savo verslus. Šiuo metu sostinėje veikia dvi maitinimosi įstaigos, kuriose įdarbinamiems romams vėliau padedama integruotis aptarnavimo srityje. Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas skaičiuoja, kad projekte jau dalyvavo beveik 70 žmonių.
„Kitos šalys ima iš mūsų pavyzdį atvažiuodamos į mūsų restoraną ir sako: vau, jūs turite savo romų, kurie nori dirbti, kurie mato savo darbus. Ir galima čia labai greitai paskaičiuoti integracijos procesą“, – teigia Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvikas.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė sako, kad romai dažnai konsultuojasi su institucija dėl sunkumų įsidarbinant, tačiau skundus teikia retai. Be to, ne visi žino, kad apskritai gali tai padaryti.
„Žmonės pasakoja, kad taip dažnai susiduria su tam tikru nuvertinančiu požiūriu, tai tapę tokia kasdienybe, kad kai kuriais atvejais sako – mums reiktų rašyti praktiškai kiekvieną savaitę skundus“, – nurodo B. Sabatauskaitė.
Pasak kontrolierės, net jei susitariama dėl darbo vietos, paaiškėjus žmogaus tautybei, pranešama, kad ji jau užimta. Tačiau romų atstovai akcentuoja – ši tautinė mažuma keičiasi. Jauni žmonės ne tik mokosi lietuvių kalbos, bet ir studijuoja aukštosiose mokyklose. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teigimu, nors nuolat kalbama apie romų strategines integracijos priemones, atsakomybę prisiima ne visi.
„Atrodo kaip ping pongo žaidimas vyksta tarp skirtingų institucijų. <...> Sakoma, kad yra bendrosios priemonės, kurios tinka visiems, bet kai kurios specifinės problemos lieka neidentifikuotos“, – komentuoja B. Sabatauskaitė.
Tačiau romų atstovai sako, kad ir kai kuriems bendruomenės nariams būtina atsižvelgti į darbdavių poreikius.
„Didžiausia problema, kad visgi trūksta darbinantis tam tikrų kompetencijų. Taip pat elementariai trūksta lietuvių kalbos žinių, kas yra didelis stabdys darbinantis. O iš visuomenės pusės didžiausias stabdys yra turbūt stereotipai“, – kalba Baltijos regiono romių asociacijos vadovė Vaiva Poškaitė-Kovaliuk.
Gegužės pradžioje Užimtumo tarnyboje registruota daugiau nei 300 romų, 227 iš jų neturi profesinės kvalifikacijos. Tarnyba praneša, kad šiemet įsidarbinti pavyko daugiau nei 30 romų.
