Įtariama, kad pajūryje galėjo būti klastojami duomenys ir apgaudinėjamos valstybės institucijos siekiant draustinyje statyti naujus namus, nors tai draudžia įstatymai. Karklėje sučiupta archeologų įmonė, kurios dėka sklypų savininkai įgijo teisę atstatyti sodybas draustinyje. Tik tos sodybos, kaip dabar įtariama, realybėje neegzistuoja ir niekada neegzistavo.
Lietuvos Nacionalinių ir regioninių parkų draustiniuose statybos yra draudžiamos įstatymu. Leidžiamas tik senų, jau esamų sodybų atstatymas. Vis dėlto sklypo vertė saugomoje teritorijoje smarkiai priklauso nuo to, ar jame yra leidžiamos statybos, ar ne. Statybų teisė draustiniuose yra labai vertinga, taigi dėl jos verta ir pakovoti. Taip draustiniuose kartais namai ima dygti tose vietose, kur senų sodybų nėra ir niekada nebuvo nė ženklo.
Tokia situacija susiklostė Pajūrio regioniniame parke. Įtariama, kad klastojant duomenis šiame parke ne vienu atveju buvo siekiama pradėti statybas ten, kur pagal įstatymus jos negalėtų vykti, vietoj neegzistuojančių senų sodybų. Tam į pagalbą buvo pasitelkiami archeologai, kurie savo tyrimų metu turėjo surasti sodybų egzistavimo įrodymų. Vienas toks namas parke jau stovi, jis buvo statomas plyname lauke, kuriame nesimatė nei seno statinio liekanų, nei pamatų, bet archeologai surado ten kelias šukes. Dėl tų šukių teismas leido verslininkams draustinyje pradėti statybas.
Dabar iš naujo išnagrinėjus archeologijos paslaugas teikiančios įmonės „Statybų archeologija“ Pajūrio regioniniame parke vykdytus tyrimus paaiškėjo, kad archeologų dėka ne kartą statybos galėjo prasidėti tose draustinių vietose, kur įstatymai jas griežtai draudžia. Dėl galimai nusikalstamos veiklos kreiptasi į prokuratūrą, specialistai pastebi ir įstatymų landas.
Galimas duomenų klastojimas
Pajūrio regioninio parko direkcija pastebėjo įtartinus duomenis, kuriuos jiems pateikė archeologai dėl vieno sklypo draustinyje ir kreipėsi į kitas institucijas, kad šios atliktų tyrimą. Mokslinė archeologijos komisija prie Kultūros paveldo departamento atliko bendrovės „Statybų archeologija“ darytų archeologinių tyrimų Karklėje įvertinimą. Pajūrio regioninio parko Šaipių kraštovaizdžio draustinyje įmonės ekspertai ieškojo senų sodybų pėdsakų privačiuose sklypuose.
Mokslinės archeologijos komisijos išvados griežtos – įmonės archeologai ne vienu atveju galėjo elgtis neteisėtai sklypuose surasdami neegzistuojančių sodybų liekanas ir taip siekdami atverti kelią statyboms draustinyje.
„Yra požymių, kad klastojant duomenis sodybų atstatymui ten, kur jų nebuvo ir taip apgaudinėjant valstybės institucijas, veikia viena organizuota asmenų grupė, naudojanti vieną ir tą pačią schemą, sukurtą ir įgyvendinamą vieno ar kelių žemės savininkų kartu su UAB „Statybų archeologija“, – rašoma Mokslinės archeologijos komisijos rašte.
Institucijos išvadose konstatuojama, kad šiuo metu draustiniuose namus statyti norintys asmenys gali būti suinteresuoti piktnaudžiauti: „Kadangi anksčiau stovėjusių sodybų paieška vykdoma sodybas suinteresuotų aptikti asmenų lėšomis, kyla didelė tikimybė tyrimų rezultatų neatitinkančioms, neadekvačioms radinių interpretacijoms arba jų falsifikavimui.“
Mokslinė archeologijos komisija pabrėžė, kad vieninteliu patikimu buvusios sodybos įrodymu archeologinių tyrimų metu gali būti tik gyvenamojo pastato pamatai.
Sodyba išdygo iš šukių, akmenis pavadino pamatais
Kaip atrandamos neegzistuojančios senos sodybos, kurios atveria kelią į labai vertingas statybas draustiniuose? Institucija, atlikusi tyrimą, rado įdomių atvejų, kaip Pajūrio regioninio parko draustiniuose dygo ir dygsta namai. Komisijos teigimu, archeologai tyrimų metu rado „gyvenamųjų pastatų“ liekanų ten, kur senuose žemėlapiuose sodybų nėra.
Pavyzdžiui, viename sklype parko draustinyje po archeologinių tyrimų teismas savininkams leido statyti namus. Vienas statinys jau išdygo plyname lauke, archyvinėse žemėlapių nuotraukose nematyti jokios ten stovėjusios senos sodybos. Bet archeologai sklype rado šukių ir jos atvėrė kelią statyboms visai netoli jūros.
Vaizdas sklype: 1995 ir 2016 metai, 15min nuotr.
Dar viena keista istorija susiklostė kitame pajūrio parko draustinio sklype. Komisijos išvadose rašoma, kad šio sklypo istorinė pažyma buvo rengta visai kitam sklypui, esančiam už 700 metrų nuo tirtojo.
„Kartografinės medžiagos tyrimas atliktas netinkamai ir tendencingai. <...> O pagrindinė išvada yra melaginga. <...> Tai yra sąmoninga falsifikacija kartografinių duomenų, siekiant įteisinti sodybos atstatymą ten, kur jos niekad nebuvo“, – skelbia Mokslinės archeologijos komisijos raštas.
Dar viename sklype parko draustinyje, pasak institucijos, archeologai rado akmenų sankaupą, kurią pavadino „gyvenamojo pastato pamatais“. Tačiau pasak komisijos, patys archeologiniai tyrimai yra neteisėti, nes nebuvo gautas tyrimams reikalingas leidimas.
Kreipėsi į prokuratūrą
Pajūrio regioninis parkas kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų, duomenų klastojimo.
Parko direktorius Darius Nicius 15min teigė, kad įstatyme yra paliktos spragos, kurios leidžia piktnaudžiauti.