Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina, kad nėra progresinių mokesčių priešininkas ir vyriausybė neatsisako esminės mokesčių pertvarkos. Tačiau, anot S. Skvernelio, į mokesčių pertvarką reikia žiūrėti sistemiškai, neeksperimentuojant.
„Ji (Mokesčių reforma – ELTA) bus padaryta remiantis objektyviais kriterijais, o ne vienu ar kitu spontanišku veiksmu. Taip, manau, esame pribrendę (progresiniams mokesčiams – ELTA), bet turime labai aiškiai ir suprantamai tiek visuomenei, tiek politikams pasakyti, kokie yra pliusai ir minusai, kokia gali būti tiesioginė nauda ir kokia gali būti netiesioginė žala. Dėl to spontaniškų sprendimų aš nepalaikysiu“, – kalbėjo premjeras.
Kaip vieną didžiausių progresinių mokesčių minusų S. Skvernelis įvardijo tai, kad gali būti surenkama mažiau mokesčių. Taip pat, anot ministro pirmininko, įvedant progresinius mokesčius itin svarbu nežlugdyti besiformuojančios vidurinės klasės ir iniciatyvių, daug dirbančių žmonių.
„Žinių radijuje“ S. Skvernelis teigė, kad vidurinę klasę Lietuvoje galima apibrėžti pagal pajamas, kurios svyruoja nuo 1000 iki 1500 eurų. Šiame pajamų segmente išsidėsčiusią visuomenę, anot premjero, galima vadinti „viduriniu sluoksniu“.
