Trečiadienį Europos Parlamentas (EP) atmetė Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu (ACTA). Tai pirmas kartas, kai EP nariai pasinaudojo Lisabonos sutartyje numatyta teise nepritarti tarptautiniam prekybos susitarimui. 478 europarlamentarai balsavo prieš ACTA, 39 už, o 165 susilaikė. IT specialistas Džiugas Paršonis sako, kad ACTA atmetimas – ženklas, kad internetas yra mūsų visų. Tuo metu LANVA atstovai priduria, kad Lietuvoje įstatyminė bazė yra griežtesnė nei pati ACTA.
Trečiadienį Europos Parlamentas (EP) atmetė Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu (ACTA). Tai pirmas kartas, kai EP nariai pasinaudojo Lisabonos sutartyje numatyta teise nepritarti tarptautiniam prekybos susitarimui. 478 europarlamentarai balsavo prieš ACTA, 39 už, o 165 susilaikė. IT specialistas Džiugas Paršonis sako, kad ACTA atmetimas – ženklas, kad internetas yra mūsų visų. Tuo metu LANVA atstovai priduria, kad Lietuvoje įstatyminė bazė yra griežtesnė nei pati ACTA.
„Labai džiaugiuosi, kad Parlamentas palaikė mano rekomendaciją nepritarti ACTA“, – po balsavimo teigė EP pranešėjas Davidas Martinas. Jis kartu teigė esantis susirūpinęs dėl per daug miglotų šios sutarties nuostatų, kurios gali pažeisti piliečių laisves, todėl ragino rasti alternatyvių būdų apsaugoti intelektinės nuosavybės teises ES.
Pagrindinis ACTA rėmėjas iš Europos liaudies partijos Christoferis Fjellneras (Švedija) prieš balsavimą prašė atidėti jį iki Europos Teisingumo Teismo sprendimo dėl ACTA atitikimo ES sutartims. EP tam nepritarė, rašoma parlamento pranešime.
EP susidūrė su precedento neturinčiu tūkstančių ES piliečių spaudimu nepritarti šiam prekybos susitarimui. Masinės demonstracijos gatvėse, daugybė elektroninių žinučių ir skambučių EP nariams, galiausiai 2,8 mln. ES piliečių peticija atmesti ACTA lydėjo pasirengimą balsavimui Parlamente.
ES, JAV, Australijos, Kanados, Japonijos, Meksikos, Maroko, Naujosios Zelandijos, Singapūro, Pietų Korėjos ir Šveicarijos suderėtas prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu buvo skirtas užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, kovoti su piratavimu internete ir neleisti importuoti suklastotų prekių.
EP sprendimas nepritarti ACTA reiškia, kad nei ES, nei jos valstybės negalės prisijungti prie šio susitarimo.
R. Šimašius: gerai, kad Europos Parlamentas atmetė Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu ACTA
Gerai, kad Europos Parlamentas atmetė Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu (ACTA), savo socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje rašo teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
„Dabar tik klausimas – ar atmetė dėl to, kad ACTA suprato kaip kapitalizmo hipostazę (ir tada būtų labai liūdna)? Aš tikiuosi, kad atmetė dėl to, kad suprato, jog intelektinė nuosavybė, kurios užuomazgos atsirado prieš kelis šimtmečius ir kuri taip išplėtota per pastarąjį šimtmetį, nėra nei autorių, nei kūrybiškumo, nei, juo labiau, nuosavybės apsaugos įrankis“, – ketvirtadienį rašė jis.
Ministro teigimu, intelektinei nuosavybei reikia rimtos rekonstrukcijos, todėl sistema turi būti sistemiškai pakeičiama visiškai naujais dariniais, kurie leidžia skleistis tikram kūrybiškumui, efektyvumui, ir saugotų tikrą nuosavybę ir konkurenciją.
IT specialistas: internetas yra visų turtas
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto dėstytojo, IT eksperto Džiugo Paršonio, ACTA atmetimas yra ženklas, kad žmonės pradeda aktyviau žiūrėti į tai, kad internetas yra visų turtas. „Reikia tikėtis, kad daugiau tokių iniciatyvų bus, nes mes ir dabar Lietuvoje, kitose šalyse turime ganėtinai absurdiškų įstatymų, kurie panašūs į cenzūrą ar kokius ribojimus“, – LRT.lt sakė Dž. Paršonis.
IT specialistas paklaustas, kaip šį galutinį sprendimą galėjo paveikti daugelyje ES šalių vykę protestai dėl ACTA, šis teigė skaitęs ir sekęs vieno iš europarlamentarų tinklaraštį, kuriame pastarasis ragino ir tuo pačiu skelbė ataskaitas dėl ACTA situacijos. Vienas iš raginimų buvo rašyti savo šalies europarlamentarams. „Jo turimais duomenimis, aktyvumo metu būdavo po laišką kas minutę“, – sako VU KF dėstytojas.
Masiniai protestai buvo organizuojami daugelyje ES miestų, tarp jų – Londone, Miunchene, Paryžiuje ir kt. Įvairios protesto akcijos vyko ir daugelyje Lietuvos didžiųjų miestų.
ACTA sutartimi buvo norima suvienodinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą įvairiose šalyse, tačiau ji sulaukė kritikos dėl interneto laisvės varžymo.
LANVA: Lietuvoje teisinė bazė griežtesnė nei ACTA
Tuo metu Vytas Simanavičius, Lietuvos Antipiratinės veiklos acociacijos (LANVA) pirmininkas, sutinka, kad interneto bendruomenė labai aktyviai tam priešinosi ir galbūt tos institucijos, kurios priiminėjo ACTA, pabijojo to pasipriešinimo.
„Nors kartais nei graudu, nei juokinga atrodo, pažeidžiamos autorių teisės ir teoriškai galbūt įstatyminė bazė yra, bet praktiškai ji nėra veikianti arba laiko tarpas, kada galima pažeidimą pašalinti tiek ilgas, kad jau net netenka prasmės tas pašalinimas. Sakykime, įdeda filmą į tinklalapį, per dieną 2000-3000 atsisiuntimų. Ir ką matome – visi tiražai, kurie kažkada buvo laikmenose, dabar persikelia į internetą, tik nelegaliai, pramogų industrija žlunga“, – aiškino V. Simanavičius.
LANVA pirmininko teigimu, Lietuvai ACTA galbūt būtų buvusi dėl tarptautinio bendradarbiavimo, nes pas mus įstatyminė bazė esą net griežtesnė nei ACTA. „Čia daugiau gal buvo skirta tarptautinė sutartis, kad tose šalyse, kur teisinė bazė liberalesnė, kad sugriežtinti“, – mano V. Simanavičius.
