Seimui svarstyti pateiktas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Finansų ministerija teigia, kad tai – pirmas nedeficitinis biudžetas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Taip pat tai – socialiai jautriausias biudžetas, nes atskirčiai mažinti skiriama daugiau nei pusė milijardo eurų. Pristatydamas biudžetą Vilius Šapoka akcentavo, kad būtina kaupti rezervus mažiau palankiems ekonomikos laikotarpiams.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra atkreipusi dėmesį, kad dar negyvename pagal išgales, nes valstybės biudžetas lieka deficitinis, ir tik kartu su „Sodros“ ir savivaldybių biudžetais bendras valdžios sektoriaus biudžetas teigiamas. Prezidentė pripažino, kad biudžetas daugmaž atspindi finansines valstybės galimybes ir galėtų pasirašyti, jeigu jo drastiškai nepakeis Seimas. Tačiau po pristatymo Seime socialdemokratų ir konservatorių pozicijos dėl kitų metų biudžeto išsiskyrė.
Finansų ministras pristatė kitų metų biudžeto projektą
Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, sparčiausiai augs finansavimas socialinei ir sveikatos apsaugai bei gynybai. Taip pat ministras akcentavo, kad būtina kaupti rezervus mažiau palankiems ekonomikos laikotarpiams.
„Ekonomika šyla, akivaizdu tai iš augančios infliacijos, iš brangstančio nekilnojamojo turto. Turime atsižvelgti į fiskalinės drausmės taisykles ir kaupti rezervus mažiau palankiems ekonomikos laikotarpiams, privalome suvaldyti infliaciją ir, žinoma, mažinti valstybės skolą, kuri pakankamai didelė“, – paaiškino V. Šapoka.
Po biudžeto projekto pristatymo paklaustas apie tai, kaip bus siekiama padėti vidurinei klasei, V. Šapoka tikino, kad „numatytas geriausias visos ES pasiūlymų paketas“, tarp jų investicijos į technologijas, tam, kad kurtųsi daugiau geriau apmokamų darbo vietų.
Atsakydamas į konservatorės Ingridos Šimonytės komentarą apie suformuoto perteklinio biudžeto teisinį pagrindą, V. Šapoka sakė, kad buvo remtasi Europos Komisijos praktika.
„Užšaldymas tam, kad būtų galima planuoti biudžetą, jis daromas visada ir iš esmės visose šalyse, nes jeigu mes sektume kiekvieną skaičių, kaip jis keičiasi kas dieną, tikrai neturėtume apskaitos taško, – tikino finansų ministras. – Rėmėmės ta metodologija, kurią pasitelkia Europos Komisija. Prieš priimant šį sprendimą konsultavomės su Europos Komisija ir gavome jų patvirtinimą.“
BNS nuotr.
Pasiūlytas biudžeto projektas sulaukė kritikos dėl neapibrėžtų rezultatų, pavyzdžiui, neįvardytas galimas kitų metų pabaigos skurdo rodiklis, švietimo kokybė ar ekonomikos konkurencingumo rodiklis.
Neliko nepaminėtas ir jautrus progresinių mokesčių klausimas. Tačiau V. Šapokos teigimu, jei bandytume įvesti progresinius mokesčius, būtume užprogramuoti milžiniškam biudžeto deficitui daugeliui ateinančių metų.
„Jeigu bandytume mažinti mokesčius kitiems ir įvesti progresinius mokesčius, tai įvairūs skaičiavimai rodo, kad eilei metų į priekį būtume užprogramuoti chroniškam kelių šimtų milijonų (deficitui – LRT.lt)“, – tikino V. Šapoka.
Skurdo mažinimas
Kalbėdamas apie pagrindinius pakeitimus mokesčių sistemoje finansų ministras V. Šapoka pabrėžė, kad mažinant skurdą nuo kitų metų neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) bus didinamas nuo 310 iki 380 eurų, o minimali mėnesinė alga (MMA) pakils iki 400 eurų. Turintiems 30–55 proc. darbingumą NPD dydis sieks 390 eurų, o 0–25 proc. – iki 450 eurų. Taip bus užtikrinama, kad mažiausiai uždirbantys ir neįgalieji mokėtų mažiau mokesčių.
Atsisakoma PNPD, o vietoj jo bus skiriama 30 eurų mėnesinė išmoka vaikui, kurią gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Pasak finansų ministro, šio pakeitimo tikslas – mažinti skurdą ir padėti mažiausias pajamas gaunantiems asmenis. Tokiu būdu didesnes pajamas gaunančių asmenų padėtis neblogėja. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos: auginantiems tris ir daugiau vaikų – nepriklausomai nuo pajamų, auginantiems vieną ar du vaikus – jei pajamos vienam asmeniui bus mažesnės nei 183 eurai. Papildomos išmokos sieks 28,5 euro vaikams iki 2 metų, o nuo 2 iki 18 metų amžiaus – 15,2 euro.
BNS nuotr.
Pasak finansų ministro V. Šapokos, lyginant su 2017 m. sausio 1 d. pensijos augs 63 eurais per mėnesį, iš viso 2018 m. pensijoms didinti skiriama daugiau kaip 370 mln. eurų. Ministras priminė, kad nuo šių metų sausio pensijos jau padidėjo apie 20 eurų, planuojama, kad nuo spalio jos vidutiniškai pakils 13 eurų, o nuo kitų metų dar 30 eurų per mėnesį.
V. Šapoka: užtikrinsime 2 proc. gynybai
Konservatorė Rasa Juknevičienė, komentuodama valstybės gynybai numatomą istorinį finansavimą, klausė, ar yra pasiruošta padidinti lėšas, jei dėl tam tikrų veiksnių nepavyktų pasiekti numatytų 2 proc. BVP finansavimo.
„Esame numatę priemones, kad užtikrintume tuos 2 proc.“, – tikino V. Šapoka.
2018 m. Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO sąjungininkams ir krašto apsaugai skirs 2 proc. nuo šalies BVP. Lyginant su 2015 m., šalies gynybai ir saugumui bus skiriama dvigubai didesnė suma – 963 mln. eurų.
BNS nuotr.
Sieks didinti medikų ir mokytojų atlyginimus
Siekiant gerinti sveikatos apsaugos sistemą, PSDF biudžetas augs 173 mln. eurų. Anot finansų ministro, tai leis didinti atlyginimus medikams, pradėti finansuoti naujas iki šiol nekompensuotas gydymo paslaugas, daugiau dėmesio skirti sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, reabilitacijai ir prevencijai.
Nuo 2018 m. pedagogų atlyginimų augimui, pereinant prie etatinio apmokėjimo bus skirta 20 mln. eurų, o dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimų kėlimui – 22,6 mln. eurų. Kaip skelbia Švietimo ir mokslo ministerija, numatoma, kad etatinis darbo apmokėjimas palaipsniui bus įvedamas nuo 2018 metų rugsėjo per dvejus metus. Valstybė etatiniui darbo užmokesčiui įvesti papildomai skirs 93 mln. eurų. Iki 2020 metų mokytojų atlyginimas sieks tūkstantį eurų. 2018–2022 m. numatyta sudaryti prielaidas didinti dėstytojų, mokslininkų algas, gerinti jų darbo sąlygas.
Taip pat 4 mln. eurų padidės neformalaus vaikų švietimo finansavimas ir 5 mln. eurų nemokamas aukštasis mokslas bakalauro studijose pagal valstybės poreikį.
Numatomas verslo ir inovacijų skatinimas
V. Šapoka akcentavo, 164 mln. eurų bus skiriama verslo skatinimui ir inovacijoms. „Numatoma, jog įmonės, kurios investuos į technologinį atsinaujinimą, galės susimažinti apmokestinamąjį pelną 100 proc. Komercializacijai numatytas 5 proc. tarifas. Numatomos tiek pelno, tiek „Sodros“ įmokų atostogos tiems, kas pradeda verslą“, – sakė finansų ministras.
Naujiena – kultūros pasas
Lyginant su prieškriziniu laikotarpiu finansavimas kultūrai išaugo 55,4 proc., 2018 metais jis bus didesnis 28,8 mln. eurų nei šiemet. „Nuo kitų metų atsiras naujiena – kultūros pasas. Tai programa, kurios tikslas suteikti Lietuvos moksleiviams galimybę nemokamai lankytis teatre, kino filmuose, koncertuose, muziejuose, taip skatinant juos dalyvauti kultūriniame gyvenime ir ugdant aktyvius kultūros vartotojus. 2018 m. kultūros pasus gaus 1–4 klasių mokiniai, tai bus pilotinis projektas, o nuo 2019 m. juos planuojama duoti ir 5–8 klasių ir 9–12 klasių moksleiviams“, – teigia Finansų ministerija.
BNS nuotr.
Spręs, ar didinti akcizą dyzeliui ir tabakui
Standartinį akcizų tarifą gazoliams siūloma padidinti nuo 330,17 iki 347 eurų už 1000 litrų produkto. Dėl mokestinių pakeitimų šio produkto kaina galėtų padidėti apie 0,02 euro už litrą produkto.
Įstatymo projektu taip pat siūloma nuo 2018 m. kovo 1 d. akcizų už cigaretes specifinį elementą padidinti iki 59 eurų už 1000 cigarečių kartu nustatant, kad minimalus kombinuotasis akcizų tarifas už 1000 cigarečių būtų ne mažesnis kaip 96 eurai. Atitinkamai siūloma didinti akcizų tarifą ir cigarams bei cigarilėms iki 37 eurų už kilogramą produkto, atsižvelgiant į adekvatų mokestinį poveikį kainai.
Padidinus cigarečių specifinį akcizų tarifą šių produktų pakelis (20 vnt.) vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,10 euro. Padidinus cigarų ir cigarilių akcizų tarifą iki 37 eurų už kilogramą produkto, šių produktų pakelis (17 vnt.) dėl mokestinių veiksnių vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,17 euro.
BNS nuotr.
Valstybės biudžeto pajamos
Prognozuojama, kad iš 4 pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno), kurie sudaro apie 89 proc. valstybės biudžeto pajamų be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, bus gauta apie 6,014 mlrd. eurų, arba 6,7 proc. daugiau, nei planuota gauti 2017 metais.
Svarbiausias mokestis, kurio Pridėtinės vertės mokesčio prognozuojamos pajamos 2018 metais sudarys beveik 3,540 mlrd. eurų (apie 52,6 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES).
2018 metais į valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos biudžetą prognozuojama gauti beveik 1,817 mlrd. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. Į valstybės biudžetą prognozuojama gauti 324,1 mln. eurų pajamų iš GPM arba 4,8 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES lėšų).
2018 metais valstybės biudžeto projekte prognozuojamos pajamos iš akcizų sudaro daugiau kaip 1,452 mlrd. eurų (apie 21,6 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES).
Iš pelno mokesčio 2018 metais numatoma gauti 698,4 mln. eurų pajamų, arba 10,4 proc. visų valstybės biudžeto pajamų.
BNS nuotr.
Asignavimai
Asignavimai bendroms valstybės paslaugoms sudarys beveik 1,527 mlrd. eurų, gynybai – apie 963,2 mln. eurų, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – beveik 738,5 mln. eurų, ekonomikos sričiai – beveik 2,286 mlrd. eurų, aplinkos apsaugai – beveik 185,6 mln. eurų, būstui ir komunaliniam ūkiui – apie 74,2 mln. eurų, sveikatos apsaugai – apie 697,9 mln. eurų, poilsiui, kultūrai ir religijai – beveik 305,1 mln. eurų, švietimui – beveik 1,314 mlrd. eurų, socialinei apsaugai – apie 1,449 mlrd. eurų.
Savivaldybių biudžetai
Palyginti su 2017 m., savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet didės 10,2 proc., tai sudarys 256 mln. eurų. Iš visų pajamų šaltinių 2018 m. savivaldybių biudžeto bendra suma sieks 2 762 mln. eurų. Savivaldybės turės daugiau finansinio savarankiškumo, todėl tikimasi, kad kuriama ekonominė gerovė pasieks kiekvieną savivaldybės gyventoją.
Po pateikimo valstybės biudžetas bus svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – visi Seimo komitetai. Preliminari pirmojo svarstymo Seimo posėdyje data – lapkričio 23 d., antrojo svarstymo – gruodžio 7 d.
