Jau metus laiko atlyginimą darbuotojui galima išmokėti tik pavedimu. Visgi dalis darbdavių sako, kad tebėra žmonių, kurie sąskaitos banke arba negali atsidaryti, arba to nenori. LRT RADIJO kalbinti ekspertai tokią tvarką algų nemokėti grynaisiais vertina nevienodai: vieni pabrėžia, jog tai padeda kovoti su šešėliu, kiti atkreipia dėmesį į nepatogumus, kuriuos patiria regionuose gyvenantys žmonės.
Skundžiasi, jog galimai pažeidžiamos žmogaus teisės
Nuostata, kad darbdavys atlyginimą gali išmokėti tik bankiniu pavedimu į darbuotojo sąskaitą, įsigaliojo dar praeitų metų pradžioje. Vis dėlto darbdavys Arūnas teigia susidūręs su tokia situacija – vienas iš jo darbuotojų nenori atsidaryti sąskaitos banke. Vyras sako negalintis nieko padaryti, nes toks žmogaus įsitikinimas yra gerbtinas.
„Ir darbuotojas, ir aš asmeniškai galvojame, kad ši nuostata pažeidžia žmogaus teises ir laisves dirbti ir gauti atlyginimą. Antra, tai pažeidžia sutarties laisvės teisę, kuri yra numatyta Civiliniame kodekse, kad niekas negali žmogaus įpareigoti su kažkuo sudaryti sutartį.
(...) Nuostata, kuri yra pakeista Darbo kodekse, kad galima išmokėti atlyginimą tik sąskaita, kaip ir nenurodo, kad tu turi atsidaryti sąskaitą, bet kitaip kaip ir negali gauti atlyginimo. Dėl to mes galvojame, kad yra pažeidimas“, – tvirtina darbdavys Arūnas.
LRT RADIJO kalbintas advokatas Mantas Mikalopas savo ruožtu tikina, kad sutarties laisvės principas šioje vietoje tikrai nėra pažeidžiamas, o priešingas požiūris gali nuvesti ir iki kraštutinumų.
„Pagal tai, kaip suformuluota Darbo kodekso 139 straipsnio 3 dalis, kad darbuotojui darbo užmokestis mokamas į jo asmeninę sąskaitą pavedimu, tai yra imperatyvi teisės norma. (...) Darbo sutarties šalys negali susitarti dėl bet ko – pavyzdžiui, žmogus negali susitarti, kad jis dirbs be išeiginių, viršijant minimalius poilsio laiko reikalavimus, nors jis galbūt to labai ir nori, nori daugiau užsidirbti.
(...) Yra pasakyta, kad darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Tai kodėl šito nekvestionuoja? Gal galima bulvėmis mokėti ar nuolaidomis darbdavio platinamai produkcijai, nes taip šalys nori sutarties laisve pasinaudoti? Iš teisinės pusės, jeigu tai yra įtvirtinta kaip imperatyvas, tai nematau, kad čia pažeidžia sutarties laisvės principą, ir nereikėtų to tapatinti su civilinėje teisėje esančiu sutarties laisvės principu“, – aiškina M. Mikalopas.
Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovo Mindaugo Lingės, Teisės departamentas prieš kiekvieno teisės akto projektą nustato galimus numatomus pažeidimus ar neatitikimus. Klausimų, ar toks Darbo kodekso pakeitimas galėtų pažeisti Konstituciją, nebuvo keliama. Parlamentaro teigimu, dar prieš naujos nuostatos įteisinimą kilusias abejones išsprendė jau metus taikoma praktika.
„Skundų tokių iš darbdavių pradžioje gal ir gaudavome Seime, buvo tokių indikacijų matomų. Ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija susidūrė su tuo praėjusių metų pradžioje, buvo sakoma, kad gal galima kažkiek atidėti, nukelti ar leisti dar papildomai prisitaikyti. Bet eigoje metų mes nebematėme, kad tai būtų problema.
Galbūt daugiau stebėjome tas baimes, kurios buvo keliamos svarstymo stadijoje kaip potencialios problemos. O jų buvo įvairiausių – kol praktika nebuvo prasidėjusi, buvo daug kalbų apie bankomatų, išsigryninimo, prieinamumo klausimą. (...) Bet šiaip matome, kad einama ta linkme pakankamai gerai“, – LRT RADIJUI sako M. Lingė.
Bankams – pelnas, gyventojams – nepatogumai
Kita LRT RADIJO pašnekovė, Buhalterių ir auditorių asociacijos narė Ilona Gurskienė, nenusiteikusi taip optimistiškai. Jos teigimu, daliai darbuotojų, ypač užsieniečiams, atsidaryti banko sąskaitą nėra lengva. Be to, nemaža dalis regionuose gyvenančių žmonių dažniau atsiskaitinėja grynaisiais, o bankomatų tinklas ten dar nepakankamai išvystytas.
„Supraskime, kad jeigu vilniečiui ar kauniečiui yra visiškai normalu turėti kortelę ir visur ja atsiskaitinėti, tai nuvažiavus į Šilutės rajoną reikia labai pasistengti, dariau tai asmeniškai, surasti bankomatą išsigryninti, nes turgelyje atsiskaityti kortele negali. Tai grįžkime prie tų žmonių, kurie gyvena provincijose, atokesnėse vietose. Mes privertėme juos atsidaryti sąskaitas, jie gavę atlyginimą važiuoja, pavyzdžiui, į Klaipėdą, kad išsigrynintų tuos pinigus, nes jiems grynaisiais reikia sumokėti už malkas, už sviestą ir duoną. Apie tai mes negalvojame“, – piktinasi I. Gurskienė.
Jai antrina ir Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys. Vyro teigimu, nuolatinis grynųjų išsiėmimas ir padėjimas naudingas tik bankams, o patiems žmonėms tik sukelia nepatogumų.
„Supraskime, kad žmogus nebegali gauti grynųjų iš darbdavio, reiškia, jis viską gauna į kortelę, į sąskaitą. Tada didėja bankomatų apkrovimas, nes žmonės eina į bankomatus išsiimti pinigų. Tada žmonės perka kažką už grynuosius, tas prekiautojas vėl negali tais grynaisiais operuoti, negali savo darbuotojams išmokėti algos grynaisiais, vėl yra priverstas gautus grynuosius nunešti į banką, kur jie vėl sudedami į bankomatus. Ir vėl tas ratas įsisuka su dviguba jėga – kitaip tariant, pasiektas efektas, kad bankomatai turi daugiau darbo, bankai turi daugiau komisinių, o žmonės turi daugiau nepatogumų“, – LRT RADIJUI teigia K. Kupšys.
Viena iš priežasčių, kodėl siūlyta atsisakyti atlyginimų išmokėjimo grynaisiais, – tai siekis sumažinti šešėlį ir skatinti skaidrumą. Pasak Darbo inspekcijos, seniau, kai atlyginimą dar buvo galima išmokėti grynaisiais, sprendžiant darbo ginčus būdavo sunku apginti darbuotoją ir įrodyti, ar darbdavys jam sumokėjo, ar ne. Dabar tai padaryti lengviau, bet, inspekcijos teigimu, pastebėta, kad pačių darbo ginčų padaugėjo, o tarp jų – ir dėl atlyginimų neišmokėjimo.
Visgi, pasak advokato M. Mikalopo, tai nebūtinai susiję su Darbo kodekso pakeitimu.
„Darbo ginčų gali daugėti ir atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją, nes tikrai nemažai darbdavių ir įmonių susiduria su sunkumais. Tai gali lemti, kad tiesiog darbdaviai negali atsiskaityti, ir dėl to kyla ginčai. Visiškai suabsoliutinti ir ieškoti tamprių sąsajų su šiuo pakeitimu aš nemanau, kad būtų verta“, – pabrėžia teisininkas.
Naujausia Europos centrinio banko (ECB) apklausa rodo, kad daugiau nei pusė europiečių pirmenybę teikia atsiskaitymams grynaisiais. Vartotojų aljanso viceprezidento K. Kupšio teigimu, būtent dėl šios priežasties riboti grynųjų nereikėtų.
„Mūsų duomenys irgi rodo, kad 96 proc. žmonių naudoja grynuosius, tai mums nereikėtų jų riboti. Mums turbūt reikėtų įvesti daugiau išimčių, galbūt palikti stambiam verslui tą prievolę, kaip dabar yra įteisinta, galbūt daryti kažkokias išlygas, kad žmonės būtų laisvesni. Manyčiau, kad tuomet visuomenė atsikvėptų“, – sako jis.
Seimo BFK vadovas M. Lingė nesutinka, kad įstatymo nuostatą reikėtų ir vėl keisti. „Pats įstatymo reguliavimas yra pasiteisinęs, niekur gręžiotis nebereikia. Vieneri metai nėra tas laikas, kai jau galima daryti didžiausius apibendrinimus, ar čia yra sužlugusi, ar nepasiteisinusi [praktika]. (...) Esame gerame kelyje“, – tvirtina Seimo narys.
„Lietuvos bankas kiekvienais metais atlieka apklausą apie žmonių atsiskaitymo įpročius. Jeigu 2021 m. atsakiusiųjų į „Beveik visada moku grynaisiais“ buvo 19 proc., tai 2022 m. jų buvo 10 proc., per pusę mažiau. Tai iš tiesų matome, kad keičiasi žmonių įpročiai. O tų naudų, atsispindinčių ir skaidrume, ir šešėlyje, ir darbuotojų apgynime, su laiku mes matysime tik dar daugiau“, – priduria jis.
Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „Aukso amžius“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
