Ūkio ministerijai nusprendus atsisveikinti su pavaldžios įstaigos „Versli Lietuva“ vadovu Pauliumi Lukausku, vienos verslo asociacijos reikalauja grąžinti jį į pareigas, kitos siūlo pagalvoti, ar išlaikyti panašias reguliuojančias institucijas Lietuvai ne per brangiai kainuoja. Jau prabilta ir apie interesų grupių kovas, kurios esą gresia iki šiol negirdėtu Lietuvos verslo pasaulio susiskaldymu.
Ūkio ministerijai nusprendus atsisveikinti su pavaldžios įstaigos „Versli Lietuva“ vadovu Pauliumi Lukausku, vienos verslo asociacijos reikalauja grąžinti jį į pareigas, kitos siūlo pagalvoti, ar išlaikyti panašias reguliuojančias institucijas Lietuvai ne per brangiai kainuoja. Jau prabilta ir apie interesų grupių kovas, kurios esą gresia iki šiol negirdėtu Lietuvos verslo pasaulio susiskaldymu, rašo „Lietuvos žinios“.
Šalies eksporto didinimu ir verslumo skatinimu besirūpinanti 2009-aisiais Ūkio ministerijos įkurta viešoji įstaiga „Versli Lietuva“, iš biudžeto kasmet gaunanti beveik 1,5 mln. litų, o nuo įsteigimo iki 2015 metų pabaigos turinti perskirstyti 80,4 mln. litų Europos Sąjungos (ES) finansavimo lėšų, jau visą mėnesį yra lyg po didinamuoju stiklu. Ūkio ministrės Birutės Vėsaitės sprendimas pasiūlyti trauktis iš pareigų „Verslios Lietuvos“ vadovui P. Lukauskui, kuris, kaip paaiškėjo, buvo išsiderėjęs išskirtines sąlygas 3 mėnesius per metus ne šalies eksporto skatinimu rūpintis, bet užsidirbti privačiomis konsultacijomis kituose kraštuose, daliai verslo pasaulio žmonių sukėlė emocijų audrą. Įtampą dar labiau padidino nuskambėjęs spėjimas, kad netrukus gali būti atleista ir kitos Ūkio ministerijos įstaigos – „Investuok Lietuvoje“ – vadovė Milda Dargužaitė, o importu ir eksportu užsiimančias organizacijas sujungus į vieną, naujo darinio direktoriaus kėdė patikėta socialdemokratei Violetai Boreikienei. Prieš kelias savaites prie Ūkio ministerijos buvo surengta „baltų balandžių“ akcija – taip protestuota prieš valstybės institucijai pavaldžios įstaigos vadovo atleidimą. B. Vėsaitės komanda savo ruožtu tvirtino jau anksčiau sulaukusi įspėjimų „nelįsti prie agentūrų“ – tiek prie „Verslios Lietuvos“, tiek prie „Investuok Lietuvoje“.
Kvietė trauktis kartu
Atleisto „Verslios Lietuvos“ vadovo stojo ginti ne tik P. Lukauską paskyrusio tuomečio ūkio ministro Dainiaus Kreivio atstovaujama partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Grąžinti Ūkio ministerijai pavaldžios įstaigos direktorių į postą reikalauja ir Lietuvos investuotojų forumas – aktyviai valstybės gyvenime dalyvaujanti verslo asociacija.
Šios organizacijos teigimu, Lietuvos eksporto ir importo skatinimu užsiimančių įstaigų vadovų pokyčiams dabar, kai kitų šalių verslininkai dėl pasaulinių tendencijų peržiūri plėtros kryptis, – ne metas. Juo labiau kad Lietuvos eksportas 2012 metais padidėjo daugiau kaip 30 proc., į mūsų valstybę ateina 34 investiciniai projektai, be to, Lietuva, fDiMarkets.com duomenimis, buvo lyderių penketuke.
Iš karto, kai tik atsistatydino P.Lukauskas, „Verslios Lietuvos“ valdybą paliko ir jos pirmininkas, bendrovės „Plungės kooperatinė statyba“ valdybos narys Liudas Skierus bei du nariai – BIOK laboratorijos direktorius Linas Čereška ir įmonės „Intersurgical“ generalinis direktorius Sigitas Žvirblis.
„Įsivaizduokite – mes buvome „Verslios Lietuvos“ valdybos nariai, ir niekas mūsų neklausęs priėmė sprendimą. Įmonė samdo vadovą ir jeigu jis gerai atlieka darbą, visi supažindinami su rezultatais, o jei kas nors blogai, irgi kalbama, koreguojami mechanizmai. Šiuo atveju tai tiesiog buldozerio mechanizmas“, – per Investuotojų forumo surengtą spaudos konferenciją dėstė S. Žvirblis.
Šiuo metu vienintelė likusi valdybos narė, Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė Dalia Matukienė, kalbėdama su LŽ neslėpė: buvę kolegos ir ją kvietė atsistatydinti. „Tačiau mane delegavo ne atskira įmonė, o Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba. Esu jos įpareigota per „Verslią Lietuvą“ spręsti verslumo skatinimo klausimus. Kitas dalykas – nors labai gerbiu P. Lukauską, manau, reikia koncentruotis ne į asmenybes, bet į organizacijos uždavinius ir misiją“, – aiškino verslininkė.
Reikalauja didelių investicijų
LŽ kalbinti verslo įmonių atstovai viešai komentuoti P. Lukausko atleidimo ir „Verslios Lietuvos“ veiklos nepanoro. Jų žodžiais, „P. Lukauskas – labai malonus žmogus ir tikrai aukšto lygio vadybininkas, o „Versli Lietuva“ iki šiol organizavo labai aukšto lygio renginius, leido jiems didelius pinigus, bet nuo to Lietuvos įmonių eksportas nedidėjo“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas dr. Gediminas Rainys LŽ teigė neturintis blogų atsiliepimų apie „Verslios Lietuvos“ veiklą. Vis dėlto jis siūlė nepamiršti šios įstaigos kūrimo aplinkybių. „Prisiminkime: prieš 4 metus veikė viena organizacija – Lietuvos ekonominės plėtros agentūra. Ji turėjo apie 32 darbuotojus ir 4,5 mln. litų metinį biudžetą. Pasikeitus valdžiai buvo nutarta sustiprinti dėmesį šiai sričiai, ir iš vienos agentūros padarytos dvi. Buvo patrigubintas – pabrėžiu, patrigubintas – darbuotojų skaičius ir nukreiptos didelės struktūrinių fondų lėšos jų projektams vykdyti, taip pat tiems, kuriuos bent iš dalies galėtų įgyvendinti asocijuotos struktūros. Kaip žinote, ištekliai, net ir struktūrinių fondų, yra riboti, todėl visada galima kelti klausimą: ar būtent taip reikia panaudoti gaunamas lėšas? Jei nebūtų buvę tokių didelių investicijų į jau minėtas agentūras, gal tos lėšos būtų buvusios analogiškai panaudotos informacinių technologijų centrams kurti, naujų užsienio investicijų subsidijoms ir panašiai“, – svarstė G. Rainys.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas tvirtina, kad krašto verslui šiuo metu labiausiai reikia ne verslumo skatinimo infrastruktūros – ji esanti pakankama, ne teorinės informacijos, siūlomos „Verslios Lietuvos“, bet konkrečios pagalbos ieškant perspektyvių rinkų, taip pat analizės, kokius produktus Lietuvos gamintojai galėtų siūlyti, ir iniciatyvos kooperuoti panašia veikla užsiimančius smulkiuosius verslininkus.
„Pateiksiu asmeninį pavyzdį. Kai man verslininkai pradėjo skųstis „Verslios Lietuvos“ veiklos nekonkretumu, nutariau padaryti eksperimentą: paskambinęs prisistačiau smulkiuoju verslininku iš rajono, papasakojau, kad mano šeima puoselėja tautinį paveldą, mezga kojines, ir pasiteiravau apie galimybę savo prekes parduoti užsienyje. „Verslios Lietuvos“ atstovai paklausė, apie kokią šalį mąstau. Sakau, gal Norvegijoje, Švedijoje – ten žmonės turtingi, be to, tose šalyse šalta, gal mūsų gaminiai bus paklausūs. Pusę valandos mane siuntinėjo nuo vieno įstaigos atstovo prie kito, kol pagaliau pasiūlė... Norvegijos sostinės Oslo savivaldybės telefoną“, – pasakojo asociacijos vadovas.
Jis stebėjosi sąmyšiu, kilusiu atleidus P. Lukauską. „Valstybės struktūroje dirbantis žmogus negali sukelti tokio požiūrių susipriešinimo tarp verslo organizacijų. Tai pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai verslo subjektų pozicijos taip ryškiai išsiskiria. Vadinasi, kažkas tikrai yra negerai“, – LŽ tvirtino D. Arlauskas.
Pavaduotoju likti nepanoro
Apie P. Lukausko pasitraukimą „šalių susitarimu“ Ūkio ministerija pranešė gegužės 9-ąją. Išvakarėse ūkio ministrė B. Vėsaitė prakalbo įtarianti, kad jo atstovaujama įstaiga galbūt neskaidriai naudojo ES paramos lėšas. Netrukus ministrės tonas sušvelnėjo: ji pareiškė „ypač daug priekaištų“ P. Lukauskui neturinti, išskyrus tai, kad žmogus net penktadalį darbo laiko skirdavo ne „Verslios Lietuvos“ reikalams, o asmeniniam verslui.
Ūkio ministerija paskelbė, kad daugiau kaip 8 tūkst. litų per mėnesį uždirbantis „Verslios Lietuvos“ vadovas P. Lukauskas vien praėjusiais metais darbe nebuvo 68 darbo dienas, neskaitant kasmetinių atostogų. Kaip paaiškėjo, direktorius pagal žodinį susitarimą su tuometiniu ūkio ministru D. Kreiviu, kuris jį įdarbino be konkurso, pasiimdavo nemokamas atostogas ir užsienyje (daugiausia Ukrainoje bei Rusijoje) teikdavo konsultacijas tų kraštų verslui.
Šiuo metu telefonu nepasiekiamas P. Lukauskas prieš savaitę paskelbė viešą laišką. Jame nurodė, kad sąlygą dėl nemokamų atostogų iškėlė tardamasis dėl darbo, į kurį jį rekomendavo tuometis užsienio reikalų ministras, anksčiau Lietuvos ambasadoriumi Londone dirbęs Vygaudas Ušackas.
P. Lukauskas taip pat viešai paaiškino, kodėl gegužės pradžioje atsisakė Ūkio ministerijos siūlymo likti „Verslioje Lietuvoje“ direktoriaus pavaduotoju. „Iš Londono į Lietuvą grįžau ne tam, kad užsiimčiau neįdomiais darbais. Grįžau padėti šaliai, padėti tėvynei ir pritaikyti sukauptas žinias. Jei sistema veikia tokiu principu, reikės apsvarstyti, ar tokioje šalyje reikia gyventi“, – pareiškė jis.
Ankstesnis atleidimas emocijų nekėlė
Praėjusių metų sausio 20-ąją Ūkio ministerija, vadovaujama TS-LKD deleguoto nepartinio ministro Rimanto Žyliaus, pranešė, kad iš pareigų šalių susitarimu traukiasi viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Nocius. Pats vadovas neslėpė, jog postą palieka pareikalavus Ūkio ministerijos vadovybei.
„Manęs paprašė palikti šią poziciją. Kadangi suprantu, kad tai labai svarbus postas Lietuvoje, ir sėkmingam darbui reikia puikaus komandinio darbo bei abipusio pasitikėjimo su valdžia, o komandą ir formuoja valdžia, aš, žinoma, sutikau su tuo pasiūlymu. Tačiau galėčiau pripažinti, kad nesu ir labai patenkintas“, – kalbėjo M. Nocius.
Tuometis ministras R. Žylius neneigė, jog vadovaujant M. Nociui agentūra „Investuok Lietuvoje“ pasiekė puikių rezultatų, pritraukdama užsienio investuotojų į Lietuvą, tačiau pabrėžė, kad „vadovybės rotacija yra natūralus procesas“. Netrukus M. Nocių pakeitė M. Dargužaitė, ėjusi R. Žyliaus patarėjos pareigas, o anksčiau dirbusi JAV banke „Goldman Sachs“.
