Nuo karo pradžios kalbėjęs apie nedraugiškų verslų nacionalizavimą Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pirmadienį nurodė nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ kapitalo įmones, kurių savininkai nusprendė nutraukti verslą Baltarusijoje.
„Įmonės, kurias įkūrė užsienio investuotojas arba kurios buvo privatizuotos, o užsienio investuotojas, turėjęs šias įmones, dabar pasišalino (daugiausia iš nedraugiškų šalių ar kitų), – pamojuokite ranka, persižegnokite, kad jie jums paliko turtą.
Aš jums nurodžiau: kai savininkai išeis, atsisveikinkite – mes jūsų nepažįstame, jūs nenorite mūsų pažinoti. Nuo šiol įmonė nacionalizuota. Ko mes dar laukiame – kokio nors savininko pasikeitimo, ir tai spręsime Vyriausybėje pusmetį ar metus?!“ – kalbėjo A. Lukašenka per susitikimą su tvirtinamais kelių vietos valdžios institucijų vadovais.
Skaičiuojama, kad Baltarusijoje registruota apie 600 lietuviško kapitalo bendrovių.
Verslą čia turi tokie rinkos milžinai kaip „Vakarų medienos grupė“, SBA, „Modus Group“, „Kauno grūdai“, „Kesko Senukai“ (prekybos tinklas „Oma“), „Audimas“ ir kitos įmonės.
LRT.lt kalbintas Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas teigia, kad, nepaisant A. Lukašenkos pareiškimų, kol kas situacija nesikeičia.
„Kiek turiu duomenų, tai dar niekas nevyksta. Ar bus imtasi realių veiksmų, sunku pasakyti, nes A. Lukašenka yra nenuspėjamas“, – teigia S. Besagirskas.
Jis pažymi turintis informacijos, kad įmones Baltarusijoje, tarp jų ir lietuviško kapitalo, perimti norėtų rusų oligarchai.
„Įmonės, su kuriomis kalbamės, sako, kad A. Lukašenka gauna nurodymus iš Kremliaus, ką daryti. Problema, kad į Baltarusijoje esančias įmones yra nusitaikę rusų oligarchai, sakoma, kad važinėja Maskvos agentai, jie važinėja į Baltarusiją ir dalinasi šalį, susipjausto kaip tortą ir atėjus tinkamam metui ją suvalgys.
Iš pradžių buvo dairomasi į valstybines įmones, bet dabar žiūrima ir į privačias, nes jos turi geros įrangos, dabar veiklos nevykdo arba vykdo ją minimaliai. Mūsų nuomone, norima pasiimti ir privačių įmonių“, – sako S. Besagirskas.
LRT.lt kalbinti, tačiau nenorėję būti įvardyti Lietuvos verslininkai teigė, kad Baltarusijos ar Rusijos suinteresuoti asmenys yra pasirengę perpirkti lietuvių įmones, tačiau siūlomos sumos yra dešimtis kartų mažesnės nei reali verslų kaina.
Dalis patiria spaudimą
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius taip pat tikina, kad situacija nėra pasikeitusi.
„Iki šiol negirdėjome nieko konkretaus, kad būtų bandymų nacionalizuoti verslus“, – LRT.lt teigė jis.
Tiesa jis pažymėjo, kad įmonės, ypač turinčios finansinių įsipareigojimų, patiria netiesioginį spaudimą iš Baltarusijos institucijų.
„Daugelis verslų jau pasitraukė, tačiau neretai veiklos nutraukimas ar stabdymas yra dovana pačiam agresoriui. Jie tada sako, kad, va, jūs nedirbate, jūsų įsiskolinimas toks, mes nacionalizuosime jūsų turtą. Esame girdėję, kad įmonėse, kurios neturėjo įsiskolinimų vietos bankams, vykdomi papildomi patikrinimai iš mokesčių inspekcijos, kitų įstaigų, atsakingų už darbuotojų apsaugą, priešgaisrinę saugą. Tokių pavienių atvejų buvo, tačiau apie sisteminius atvejus negirdėjome“, – pažymėjo V. Janulevičius.
Jis taip pat svarsto, kad Baltarusija nori, kad Vakarų kapitalas paliktų šalį ir būtų galima nebrangiai įsigyti ar perimti įmones.
„Baltarusija nori įmones gauti už dyką, galbūt todėl ir skatina išeiti verslus ir palikti investicijas. Turime suprasti, kad tai yra dovana režimui. Įmonės, kurios dar tęsia veiklą, tikėtina, ateityje gali turėti rūpesčių. Tačiau čia labai svarbu, ar buvo įsiskolinimų, ar ne. Investavę Baltarusijoje bando atgauti investicijas, tačiau siūlomos sumos yra dešimtis, šimtus kartų mažesnės nei reali rinkos vertė. Tuo ir naudojamasi“, – akcentavo verslininkas.
Be to, V. Janulevičius pažymėjo, kad Europos Komisija jau svarsto, kaip būtų galima padėti nuo režimo Rusijoje ar Baltarusijoje nukentėjusiems verslams. Dėl paramos, anot V. Janulevičiaus, žada kreiptis ir 4 lietuviškos įmonės.
„Iš lietuviškų įmonių mes turime 4, kurios tikisi gauti kompensaciją iš įšaldytų lėšų. Jos pateikė prašymus mums, o mes perduosime Europos Komisijai. Tų bendrovių verslai buvo sustabdyti, su kai kuriais neatsiskaityta“, – teigė V. Janulevičius.
Paklaustas, ar lietuviai kada nors vėl investuos Baltarusijoje, pramonininkų vadovas teigė, kad nepasikeitus režimui investuoti niekas nesiryš.
„Kol nebus dramatiškų pokyčių ir pereinamojo laikotarpio, tol investicijų nebus. Jei tos šalys kada nors žengtų demokratiniu keliu, galbūt ir įmanoma, kad po 3–5 metų būtų galima svarstyti apie grįžimą į tas rinkas.
Visi, kas buvo pratę prie stambesnių pelnų, 30–40 proc. per metus, jie visi nusisuko. Geriau turėti 3–5 proc. pelno grąžą ES ir ramiai dirbti nei turėti galvos skausmą Baltarusijoje, kur gali uždirbti, tačiau daug ką reikia daryti kitaip. Manau, kad mes einame į Vakarus ir turėtume likti šioje erdvėje“, – akcentavo V. Janulevičius.
URM įspėjo verslininkus
Užsienio reikalų ministerija (URM) LRT.lt pateiktame atsakyme rašo neturinti konkrečių duomenų apie įvairaus lygio ir turinio nuolat besikartojančių politinių pareiškimų įtaką Lietuvos verslo padėčiai ir elgsenai Baltarusijoje.
„Pažymime, kad jau 2021 m. Užsienio reikalų ministerijos vadovybė susitikimų su Lietuvos verslo organizacijų atstovais metu ne kartą įspėjo apie rizikas, kurios gali kilti lietuviško kapitalo įmonėms, veikiančioms Baltarusijoje.
Tokie Užsienio reikalų ministerijos vadovybės susitikimai buvo rengiami ir šių metų pirmąjį ketvirtį, dar prieš prasidedant RF karui prieš Ukrainą, taip pat ir jam prasidėjus. Susitikimų metu Lietuvos verslo asocijuotų struktūrų atstovai buvo informuojami apie situaciją Baltarusijoje, Europos Sąjungos taikomas ribojamąsias priemones šiai valstybei, apie tai, kad iš Baltarusijos ir RF traukiasi tarptautinės institucijos, o tarptautinės logistikos kompanijos atsisako gabenti prekes iš šių šalių ir į jas.
Taip pat kartu ieškota ir sprendimų problemoms, kylančioms ar galinčioms iškilti lietuviško kapitalo verslo įmonėms Baltarusijoje“, – rašoma ministerijos pateiktame atsakyme.
„Nedraugiškų“ šalių įmonės
LRT.lt primena, kad reaguodama į Vakarų sankcijas Baltarusija dar liepą paskelbė įšaldžiusi 190 įmonių akcininkų iš „nedraugiškų“ šalių akcijas, tarp jų pateko ir 32 lietuviško kapitalo bendrovės.
Baltarusijos Vyriausybės nutarime buvo teigiama, kad akcininkams iš šalių, kurios vykdo nedraugiškus veiksmus prieš Baltarusijos juridinius ir (arba) fizinius asmenis, draudžiama disponuoti savo akcijomis.
Vadinasi, sąraše paminėti asmenys arba įmonės negali laisvai parduoti savo turto ir palikti Baltarusijos. Tą būtų galima padaryti tik gavus valdžios leidimą.
Dalis lietuviško kapitalo bendrovių prasidėjus karui paskelbė Baltarusijoje stabdančios veiklą, tarp jų „Vakarų medienos grupė“, SBA, „Audimas“.
Tiesioginės Lietuvos investicijos Baltarusijoje 2021 m. siekė 160 mln. eurų.
