Dėl išaugusių energijos kainų Lietuvos maldos namai itin taupo. Patalpos menkai šildomos, o elektra jungiama tik per pamaldas. Bažnyčių klebonai sako, kad žmonės aukoja mažiau. Ypač sudėtinga situacija kaimuose. Kai kuriuose – mišios jau nebevyksta kiekvieną sekmadienį.
Pietinio Šiaulių mikrorajono bažnyčia – naujausia regione. Čia įrengtas grindinis šildymas, tad įprastai patalpos būdavo labai šiltos. Bet ne šiemet.
Dėl sunkmečio tenka taupyti, tad maldininkų aukos nedidelės. Dėl išaugusių energetikos kainų šildymas bažnyčioje atsuktas neseniai. Šildoma tik iki 10 laipsnių. Klebonas sako, kad reikia karščiau melstis. Arba daugiau aukoti.
„Nežinom, kiek reikės mokėti, iš tikrųjų. Bet mes pasiskelbėm kartą į mėnesį rinkliavą bažnyčios šildymo klausimu. Žmonės atsiliepia, kiek kas gali. Yra kurie ir negali“, – sakė Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjo parapijos klebonas Gintaras Jonikas.
Gruzdžių klebonas sako, kad po kelių dienų švęstas vanduo bažnyčioje pavirs į ledą. Nors šildytuvų yra, dėl didelių elektros kainų jie nejungiami. Taupoma ir apšvietimui. O aukų surenkama mažiau. Būna sekmadienių, kai parapijiečiai suneša tik keliasdešimt eurų.
„Metus turiu visiškai po ranka atsivertęs. Tai bendra parapijos rinkliavų suma yra 8248 eurai ir 69 ct. Tai čia yra visiems metams. Tai yra bažnyčios išlaikymas, klebonijos išlaikymas, bažnyčios tarnų“ – kalbėjo Gruzdžių klebonas Donatas Klimašauskas.
Gruzdžiuose gyvena apie tūkstantį žmonių. Bažnyčią lanko vos šimtas. O už kelių kilometrų esančioje Šiupylių bažnyčioje kartais maldininkai visai nepasirodo.
„Kiekvieną sekmadienį netgi nebevažiuoju mišių aukot. Nes ateina 2 ar 3 žmonės. O yra sekmadienių, kai neateina nė vienas“, – sakė D. Klimašauskas.
Net į pagrindinę Šiaurės Lietuvos šventovę – Šiaulių katedrą ateina trečdaliu mažiau žmonių, nei prieš pandemiją. Šiaulių vyskupija tikina, kad bažnyčios išlaidas mažinti bando įsirengdamos taupiąsias lempas, ar dyzelinius šildytuvus.
„Į skolininkų sąrašą nelabai norėtume papulti. Nes tada nieko nebeturėsim nei elektros, nei dujų. Jei, neduok dieve, atjungtų“, – sakė Šiaulių vyskupijos kancleris Rimantas Žaromskis.
Bažnyčios prilygintos verslui, todėl už elektrą ir šildymą negali mokėti, kaip buitiniai vartotojai. Energetikos ministerija bažnyčioms nustatyti tokius pat tarifus, kaip gyventojams kol kas nesutinka.
