Antradienį Seimas pritarė 2023 m. valstybės biudžeto projektui. Augs atlyginimai mokytojams, gydytojams, vidutinė pensija su būtinuoju stažu išaugs iki 575 eurų, o minimalus atlyginimas į rankas iki 633 eurų.
Kitąmet dalis žmonių metus pasitiks su padidėjusiomis pajamomis.
Nuo Naujųjų metų minimali mėnesinė alga (MMA) popieriuje didėja nuo 730 iki 840 eurų, o į rankas nuo 550 eurų iki 633 eurų. MMA padidinimas palies apie 130 tūkst. dirbančiųjų.
Minimalusis valandinis atlygis nuo 2023 m. pradžios didinamas iki 5,14 euro vietoj dabar nustatyto 4,47 euro.
Taip pat iki 625 eurų didėja ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), dėl kurio dalis gyventojų (uždirbančių iki 1926 eurų popieriuje arba apie 1 200 eurų į rankas) gaus didesnius atlyginimus.
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD sieks 1005 eurus, o asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD bus 935 eurai.
Didės pensijos, vaiko pinigai
Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 482 iki 542 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2023 m. didės nuo 510 iki 575 eurų.
Vienišo asmens išmoka padidės nuo 32 iki 35 eurų. Vienišo asmens išmoka kaip ir šiemet bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo (priklausys apie 240 tūkst. vienišų žmonių su negalia ir pensinio amžiaus žmonių).
Atsižvelgiant į prognozuojamą 354 eurų minimalių vartojimo poreikių dydį, nuo kitų metų didėja mažų pensijų priemokos. Vidutinis priemokos dydis sieks 31,17 eurų.
Kitas svarbus pokytis – kitąmet 5 eurais didinamas bazinis pareiginės algos dydis nuo 181 iki 186 eurų.
Bazinio pareiginės algos dydžio pokytis palies biudžetinių įstaigų valstybės tarnautojų, darbuotojų, valstybės pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimus, – daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų.
Vienkartinė išmoka gimus vaikui 2023 m. didės nuo 506 eurų iki 539 eurų. Vaiko pinigai didės iki 85,75 eurų, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidėtų iki 136,22 euro.
Biudžetas – deficitinis
Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos 2023 m. sieks 15,54 mlrd. eurų (60 mln. eurų mažiau, nei planuota dėl PVM lengvatos restoranams), o išlaidos 18,60 mlrd. eurų.
Biudžetas bus deficitinis – valstybė planuoja išleisti daugiau lėšų nei gauti pajamų, todėl Vyriausybei teks skolintis. Biudžeto deficitas, planuojama, sieks 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, o valstybės skolos lygis išaugs iki 43 proc. BVP (vienas mažiausių euro zonoje).
Lietuvos biudžeto deficitas bus padengtas valstybei skolinantis lėšas, tačiau skolintis tampa brangu. Prieš metus euro zonos narės galėjo skolintis beveik už nulines palūkanas, o dabar teks atseikėti 4 proc. ir daugiau siekiančias palūkanas.
Biudžetas sudarytas remiantis Finansų ministerijos rugsėjį paskelbta ekonomine prognoze. Joje numatoma, kad kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 1,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sumažės iki 6 proc.
Kam bus skirta daugiausia?
Kaip ir kiekvienais metais, didžiausią išlaidų dalį biudžete sudarys išlaidos socialinei apsaugai – 9,11 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 3,37 mlrd. eurų, švietimui – 3,30 mlrd. eurų.
Asignavimai šalies saugumui sieks 1,86 mlrd. eurų (97 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais). Numatoma, kad lėšos krašto apsaugai sudarys 2,52 proc. nuo BVP, tačiau palikta galimybė jas padidinti iki 3 proc.
Daugiausia lėšų į biudžetą tikimasi surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 5,5 mlrd. eurų, ES ir kitos finansinės paramos – 3,1 mlrd. eurų, gyventojų pajamų mokesčio – 2,4 mlrd. eurų.
Kompensacijos už dujas ir elektrą
Biudžete taip pat numatytos dujų ir elektros kainų kompensacijos. Visuomeninio tiekimo elektros kaina kitų metų pirmajam pusmečiui didės iki 28 centų už kWh, o antram metų pusmečiui – 33 ct/kWh.
Elektros kompensacijos galios ir sutartis su nepriklausomais tiekėjais pasirašiusiems klientams.
Šiuo metu visuomeninio tiekimo kaina siekia 24 ct/kWh, o, VERT skaičiavimu, kitąmet, netaikant kompensacijų, elektra galėtų kainuoti apie 63 ct/kWh.
Dosnios kompensacijos aplankys ir gyventojus, naudojančius dujas. Kubinis metras gamtinių dujų I grupei žmonių (suvartojantiems iki 300 kub. m per metus) kitų metų pirmąjį pusmetį po valstybės kompensacijos turėtų kainuoti 1,33 euro (be kompensacijos kaina bus apie 4,15 euro už kub. m).
I grupei (suvartojantiems 301–20 tūkst. kub. m) – 1,07 euro (be kompensacijos kaina bus apie 4,15 euro už kub. m). Antrajam pusmečiui numatomos 1,78 euro/kub. m I grupei ir 1,5 euro/kub. m II grupei gamtinių dujų kainos.
Šiuo metu kub. m I grupei kainuoja 1,02 euro, II grupei – 0,77 euro.
Energijos kainų augimo poveikiui sušvelninti kitąmet numatoma skirti 1848,6 mln. eurų, žmonių pajamoms didinti – 1580,1 mln. eurų, saugumui stiprinti – 304,9 mln. eurų, investicijoms į Lietuvos ateitį – 2937,5 mln. eurų.
Siekiant energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo, papildomai būsto šildymo kompensacijoms numatyta skirti 16 mln. eurų.
