Maisto kainoms Lietuvoje per metus pabrangus apie 30 proc., vis daugiau gyventojų iš Lietuvos vyksta apsipirkti į Lenkiją. Maisto produktai čia vis dar apie 30–40 proc. pigesni nei Lietuvoje, tikina „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Per pirmąjį šių metų pusmetį iš Lietuvoje į Lenkiją atvykę žmonės išleido 608,9 mln. zlotų (126,86 mln. eurų), rodo Lenkijos statistikos biuro duomenys. Tai didžiausia suma per pastaruosius 2 metus.
2021 m. per pirmąją pusmetį lietuviai Lenkijoje apsipirko už 417,1 mln. zlotų (86,9 mln. eurų), 2020 m. – 467,9 mln. zlotų (97,5 mln. eurų).
Verta pažymėti, 2020–2021 m. dėl įvestų COVID-19 ribojimų patekti į užsienio šalis buvo sunkiau, todėl tikėtina, kad tai galėjo lemti lietuvių išleidžiamų sumų sumažėjimą.
Antroji išlaidų augimo priežastis, siekiant kovoti su infliacija, nuo šių metų vasario 1 d. Lenkijoje iki spalio galo taikomas 0 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams, nuo 23 iki 8 proc. sumažintas ir PVM tarifas degalams.
Pastaruosius 2 metus auga ne tik lietuvių išleidžiamos pinigų sumos, bet ir vizitai. Per šių metų pirmąjį pusmetį į Lenkiją atvyko 2,5 mln. asmenys iš Lietuvos, 2021 m. – 1,83 mln., 2020 m. – 2,06 mln.
Vis dėlto, nors šiemet Lenkijoje išleidžiame daugiausiai per pastaruosius 2 metus, dar iki pandemijos kaimyninėje šalyje palikdavo daugiau. 2019 m. per pirmąjį pusmetį – 781,8 mln. zlotų (162 mln. eurų), 2018 m. – 734,7 mln. zlotų (152 mln. eurų), 2017 m. – 708,8 mln. zlotų (147 mln. eurų).
Taip pat verta pažymėti, kad Lenkijos statistikos biuro pateikiami skaičiai yra kiek didesni nei Lietuvos, mat taikoms skirtingos skaičiavimo metodikos. Lenkijos statistikos biuras pateikia skaičius, kurie rodo Lietuvos ir Lenkijos sieną kirtusiu ne Lenkijos piliečius ir jų išlaidas. Taip į statistiką patenka ne tik lietuviai, o ir kitų šalių, keliaujančių per Lietuvą, piliečiai.
Maisto kainos Lenkijoje žemesnės 30–40 proc.
Viena iš priežasčių, kodėl lietuviai traukia į Lenkiją – pigesnės maisto kainos. Pavyzdžiui, dar iki infliacijos augimo kaimyninėje šalyje buvusios žemesnės maisto kainos per pastaruosius metus ten augo lėčiau.
Lietuvoje metinė maisto ir nealkoholinių gėrimų infliacija rugpjūčio mėnesį siekė net 30,6 proc., kai Lenkijoje – 17,5 proc.
„Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas LRT.lt sako, kad Lenkijoje maisto produktai vis dar 30–40 proc. pigesni nei Lietuvoje.
„Įprastai žmonės perka ilgesnio galiojimo pieno produktus, sterilizuotą pieną, sūrį, sviestą, jogurtus. Žmonės važiuoja ir mėsos produktų, kuriuos perka ne tik prekybos centruose, bet ir įvairiose mėsinės. Be jokios abejonės žmonės vyksta alkoholio ir cigarečių, kuriems taikomi mažesni akcizai, vaistų bei degalų, kurie ten apie 0,40 euro pigesnis už litrą“, – vardija P. Čepkauskas.
Jo teigimu, duomenys rodo, kad mažmeninės maisto prekybos apimtys Lietuvoje pastaruoju metu mažėja, o apie 10 proc. išlaidų maistui lietuviai palieka Lenkijoje.
„Visus metus mažmeninė maisto prekyba palyginamosiomis kainomis krenta. Rugpjūtį -5 proc., liepą -8 proc. Mes vertiname, kad apie 10 proc. nuo mažmeninės maisto prekybos yra paliekama Lenkijoje. Mūsų prekybininkų nuostoliai Lenkijoje aplenkia duonos, šviežio pieno gaminius, tačiau tikrai prarandamos pajamos lenkams pardavinėjant kruopas, mėsą, ilgesnio galiojimo produktus“, – sako P. Čepkauskas.
Tiesa, jis pažymi, kad norint vykti apsipirkti iš Vilniaus bei sutaupyti, Lenkijoje maistui teks išleisti bent apie 300 eurų.
„Keliaujančiųjų į Lenkiją apsipirkti ratas yra susiformavęs ir kalbant apie ateitį, tikėtina, kad jis nedidės, tačiau važiuojantys asmenys didins savo išleidžiamą pinigų sumą“, – mano ekspertas.
Prekybos tinklai Lietuvoje – vieni jaučia lenkų spaudimą, kiti ne
LRT.lt kreipėsi ir į 5 didžiausius šalies prekybos tinklus, ar šie dėl išaugusio lietuvių judėjimo į Lenkiją nepajuto klientų srautų sumažėjo.
Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė teigė, kad pasienyje su Lenkija esančių parduotuvių rezultatai nerodo pardavimų mažėjimo.
„Tad mes nepajutome ženklaus klientų srautų sumažėjimo. „Iki“ prekybos tinklas visada stengiasi pateikti pačius patraukliausius pasiūlymus rinkoje savo pirkėjams. Stebime kainas tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse, ir kol kas matome, kad mūsų pasiūlymai yra labai konkurencingi“, – sako ji.
„Norfos“ atstovas Darius Ryliškis sako, kad jaučiamas pardavimo apimčių sumažėjimas.
„Prie sienos su Lenkija esančiose parduotuvėse apyvartų sumažėjimai jaučiami. Imamės rinkodaros priemonių, tačiau konkuruoti su kainomis Lenkijoje sudėtinga, mat ten PVM maistui mažesnis“, – teigia D. Ryliškis.
Tuo metu prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė pažymėjo, kad klientų srautai parduotuvėse priklauso nuo daugelio veiksnių, kurių vienas svarbiausių yra artumas gyvenamajai vietai, kokybiškas ir aktualus produktų asortimentas ir kainos.
„Suprantame, kad Lenkijoje dėl rinkos dydžio ir valstybės taikomos PVM lengvatos maisto kainos yra labai konkurencingos, todėl ši statistika nestebina. Vis dėlto, savo ruožtu ir mes stengiamės savo pirkėjui pasiūlyti geriausias galimybes pigiau apsipirkti „Rimi“ parduotuvėse ir tam taikome visą eilę veiksmų. Populiariausiems produktams turime savaitines nuolaidas, nuolat vyksta teminės akcijų kampanijos“, – teigia ji.
Prekybos tinklas LIDL pažymėjo, kad pirkėjų srautų ir pardavimų tendencijų nekomentuoja.
