„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje moterys vidutiniškai uždirba 14 procentų mažiau už vyrus. Net ir sektoriuose, kuriuose moterys sudaro darbuotojų daugumą, jų atlyginimas neretai būna gerokai mažesnis. LRT RADIJO kalbinti ekspertai vienos konkrečios priežasties situacijai paaiškinti neranda. Jų teigimu, įtakos turi ir moterų polinkis rinktis mažiau apmokamas specialybes, ir darbdavių požiūris į potencialų moters nėštumą, ir pačių moterų nedrąsa prašyti didesnio atlyginimo.
Renkasi mažiau apmokamus darbus
LRT RADIJO kalbinti ekspertai pastebi – kuo toliau, tuo rečiau profesijos stereotipiškai skirstomos į vyriškas ir moteriškas.
„Jeigu jūs manęs paklaustumėte, o kokiose veiklos srityse aš galvoju, kad nematyčiau moters dirbančios, labai stipriai galvą į šonus kraipau. Man atrodo, kad jau ir šaulių gretose atsirado, ir kariuomenėje yra atsiradę, ir švietimo sektoriuje rektorių gretose atsiradę, ir vilkikų vairuotojų gretose atsiradę“, – džiaugiasi asociacijos „Lyderė“ valdybos narys Deividas Rafanavičius.
Visgi, nepaisant to, jog moterų profesinės galimybės darosi vis platesnės, atlyginimų požiūriu vis dar stipriai atsiliekama nuo vyrų.
Anot „Sodros“ vadovės Julitos Varanauskienės, reikšmingas, 14 proc. siekiantis skirtumas tarp moterų ir vyrų gaunamo atlyginimo susidaręs dėl kelių priežasčių. Viena iš jų – pačių moterų pasirinkimas pasukti į tokią sferą, kur įprastai moterys gauna mažesnį atlygį negu vyrai.
„CV Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė pastebi, kad į pozicijas, kuriose mokami aukštesni atlyginimai, dažniau kandidatuoja būtent vyrai.
„Tose pozicijose, kuriose siūlomi aukštesni atlyginimai, dominuoja vyrai. Pasižiūrėjus, kokiose darbo srityse yra didžiausi atlyginimai, tame dešimtuke yra aukščiausio lygio vadovai, informacinės technologijos, teisė, bankininkystė, ekonomika. Būtent šiose srityse aukštesnes pozicijas, didesnius atlyginimus gauna būtent vyrai“, – sako R. Kavaitienė.
Anot pašnekovės, įdomu tai, kad kai kuriose iš šių sričių, pavyzdžiui, ekonomikoje, moterys sudaro didžiąją dalį darbuotojų, tačiau vyrai ten uždirba vis tiek daugiau. Tą patį galima pasakyti ir apie viešąjį sektorių – nors tame sektoriuje moterų daugiau, vyrai yra linkę užimti aukštesnes pareigas, todėl ir gauna aukštesnius atlyginimus.
Nedrįsta prašyti daugiau
Asociacijos „Lyderė“ valdybos narys D. Rafanavičius tiki, jog įsidarbinti į norimą, labiau apmokamą poziciją, be kitų priežasčių, moterims gali sutrukdyti ir darbdavių puoselėjami stereotipai dėl potencialaus moters nėštumo.
„Man toks jausmas, kad labiausiai likęs stereotipas, kad įdarbinant prisiimi didesnę riziką dėl nėštumo arba išėjimo į motinystės atostogas. Jeigu šeimoje susirgs vaikai ar tėvai, tai toks vis dar galioja stereotipas, kad moteris, mama liks namuose ir rūpinsis“, – aiškina ekspertas.
Moters šeimyninę padėtį kaip vieną iš svertų įvardina ir „Sodros“ vadovė J. Varanauskienė. Tik ji savo ruožtu pabrėžia ne darbdavių, o pačių moterų darbuotojų požiūrį.
„Moterys savo tam tikram amžiaus etape prioritetą teikia šeimai ir jos pasirenka būti namuose ir šią savo misiją vykdyti“, – aiškina J. Varanauskienė.
„CV Online“ atstovė R. Karavaitienė pamini, kad moterys dėl vienokių ar kitokių priežasčių, tarp jų ir šeimyninės padėties, dažnai save nuvertina, nedrįsta derėtis dėl aukštesnio atlyginimo, todėl jis ir atitenka vyrams.
„Moterys neretai linkusios save nuvertinti, o vyrai turi daugiau pasitikėjimo ir jie daug drąsiau kandidatuoja. Jeigu moterys kandidatuodamos galvoja apie tai, kad gal man bus per sunku, gal tai ne man, gal aš neatitinku visų reikalavimų, tai vyrai daug drąsiau žiūri į tas pozicijas. Pavyzdžiui, net neatitikdami reikalavimų kandidatuoja, turi daugiau pasitikėjimo ir iš esmės derybinės galios“, – sako R. Karavaitienė.
Mažesnis atlyginimas – mažesnės pensijos
Remiantis „Sodros“ atlikto tyrimo duomenimis, didžiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų juntamas tarp 30-ties ir 40-ties metų. Natūralu, jog dėl mažesnio atlyginimo moterys vėliau gauna ir mažesnes senatvės pensijas.
„Įsivaizduokime – jauna moteris pradžioje nesiryžta pasirinkti technologijų profesijos, toliau gimsta vaikas, ji lieka prižiūrėti to vaiko. Tuo metu jos pajamos yra mažesnės, nes ji gauna socialinio draudimo išmokas, kurios nesudaro viso atlyginimo. Toliau pabūna dvejus trejus metus, grįžta į darbą ir sugrįžta į tą pačią algą, iš kurios išėjo. Dėl to ji turi trumpesnį darbo laiką, dalį laiko buvo draudžiama valstybės tiktai minimaliai algai, dėl to ji gaus mažesnę pensiją. Šios dienos duomenimis, skirtumas tarp vyrų ir moterų pensijų yra 18 proc.“, – LRT RADIJUI sako „Sodros“ vadovė J. Varanauskienė.
Anot ekspertės, dabartinį 14 proc. siekiantį skirtumą tarp moterų ir vyrų atlyginimo sumažinti galėtų reguliavimas. Kaip pavyzdį ji pateikia dabartinę viešojo valdymo sektoriaus tvarką, kur „atlyginimai nustatomi pagal kiekybinius kriterijus, yra labai aiškios apibrėžtos lubos, apibrėžti minimumai“, todėl atotrūkio tarp vyrų ir moterų nėra.
„Sodros“ atliktame tyrime taip pat pastebima, jog geresnės sąlygos įmonėje dirbančioms moterims sudaromos, kai organizacijai vadovauja taip pat moteris.
„Vadovė moteris geriau atpažįsta, pastebi kitas organizacijos talentingas moteris, pasikviečia į savo komandą. Tokiu būdu ugdo, augina, drąsina savo koleges ir galbūt ir iš išorės kitos moterys, pamačiusios, kad sekasi, irgi drąsiau aplikuoja į geriau apmokamas, daugiau atsakomybių reikalaujančias pozicijas“, – dėsto „Sodros“ vadovė J. Varanauskienė.
Viso reportažo klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
