Nepaisant didelio neapibrėžtumo ir nesibaigiančių krizių, įmonių, siekiančių plėtoti verslą, kurti inovatyvius produktus bei paslaugas, skaičiai auga. Šiemet paskolų plėtrai ar kasdienei veiklai užtikrinti jau suteikėme bene 50 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Bet kartu su šiomis tendencijomis dažniau susiduriame su „kūrybingais“ verslais, kurie skatina neprarasti mūsų, kreditorių, budrumo ir įspėti kitus verslus – potencialius partnerius.
„Ta pati panelė, tik kita suknelė“
Neseniai gavome finansavimo paraišką iš įmonės, kurios pajamos yra augančios, veikla – itin pelninga. Įmonė finansinių įsipareigojimų beveik neturi, pagal akcininkus ir bendrovės vadovą susijusių įmonių taip pat nėra. Atrodytų, viskas idealu, tiesa? Visgi mums kilo klausimas – kam įmonei prireikė, pagal generuojamas apyvartas palyginti mažos, 50 000 eurų, sumos apyvartinėms lėšoms?
Pasitelkę „Google“ paiešką tarp paveikslėlių nesunkiai radome įmonės logotipą kone identišku pavadinimu, veikla ir įmonės registracijos miestas taip pat tie patys. Vienintelis skirtumas – įmonė restruktūrizuojama, skolinga „Sodrai“ bei kitiems kreditoriams šešiaženklę sumą ir turi turto areštų. Mūsų vertinimu, į mus kreipėsi kompanija – feniksas. Kredito paraišką, aišku, atmetėme.
Įmonė–feniksas – tai tokia bendrovė, kuri atsirado po susijusios įmonės likvidavimo, kai ši nebesugebėjo aptarnauti savo įsipareigojimų. Vaizdžiai tariant, „ta pati panelė, tik kita suknelė“ – verslas tas pats, tik jis veikia jau kaip kita įmonė. Įprastinė schema gana paprasta: vieną įmonę likviduoji, nesumokėdamas pinigų savo tiekėjams bei partneriams, visas operacijas bei turtą perkeli ant naujai įsteigtos įmonės. Iš verslo klientų pusės – vienintelis pasikeitimas gali būti tas, kad sąskaitas faktūras išrašo įmonė su skirtingu pavadinimu.
Teigti, kad tokių atvejų daugėja, negalime, bet susidurti tikrai tenka ir norisi pasidalinti praktiškais naudingais patarimais, kaip atpažinti tokias įmones, nes jos gali būti labai pavojingos ne tik kreditoriams, bet ir kitiems verslams – partneriams, tiekėjams, rangovams. Tokia bendrovė gali vėl likviduoti veiklą ir ją tęsti veikdama kaip kita įmonė, taip neatsiskaitydama su savo partneriais.
Kaip atpažinti įmonę-feniksą?
Pirmas žingsnis – patikrinti sąsajas su kitais verslais. Pirmiausia, tam reikia atlikti nesudėtingus namų darbus, pasinaudojant „Google“ bei kitomis platformomis, susisteminančiomis duomenis iš viešai prieinamų šaltinių.
Ieškokite informacijos apie įmonės direktorių, akcininkus, įmonės pavadinimą. Patikrinkite, ar yra kitų to paties akcininko įmonių, kokios jos, galbūt atrasite kitų bendrovių, susijusių per akcininko šeimos narius, o kartais galima surasti susijusių įmonių per buveinės adresą, telefono numerį. Nepatingėkite kiekvieną kartą pasižvalgyti šios informacijos, nes, patikėkite, tokiu būdu kartais galima rasti labai įdomios informacijos, kuri gali nulemti, ar nori verslas turėti reikalų su įmone, ar geriau nereikia. Taip pat patikrinkite verslo sąsajas, pasinaudodami kredito biurų paslaugomis. Jeigu kyla įtarimų, kad įmonė gali būti feniksas arba pastebite kitos įtartinos informacijos, būkite budrūs.
Verslai nustebina „kūrybingumu“
Kaip minėjau, negalime teigti, kad įmonių, norinčių apgauti kreditorius ar potencialius partnerius, daugėja, bet pastebime, kad „kūrybingų“ verslų, teikiančių finansavimo paraiškas, pastaruoju metu pasitaiko daugiau. Dažnas scenarijus – finansinių ataskaitų pagražinimas, kai bendrovė sumažina savo finansinių įsipareigojimų kiekį, pagerina įmonės pelningumą ar pajamas. Taip pat esame susidūrę su atvejais, kai įmonės tikslingai nuslepia informaciją savo pateiktuose banko išrašuose ar pateikia apskritai ne savo verslo banko išrašus, ko gero, manydamos, jog niekas nepastebės. Visgi to tikėtis naivu.
Mes, vertindami finansavimo paraišką, naudojame skirtingus duomenų šaltinius, tikriname informaciją ir visuomet ieškome, ar nėra reikšmingų neatitikimų. Skolinti privalome atsakingai ir užtikrinti, kad pasiskolinusi įmonė bus pajėgi grąžinti lėšas. Be to, ir patys verslai turi suprasti, jog šiuo momentu dėl vienokių ar kitokių priežasčių negavę finansavimo, jie apsaugomi nuo negebėjimo grąžinti paskolą, o ištaisę klaidas ir po laiko atitikdami tam tikrus trūkstamus kriterijus tik garantuotai pagerins savo kredito istoriją ir gaus kur kas didesnių šansų pasiskolinti artimiausiu metu. Melagingos informacijos pateikimas tik užkerta tam kelią.
Keli patarimai sąžiningai veikiančiam smulkiam bei vidutiniam verslui, kuris ketina kreiptis finansavimo:
1. Nebijokite papasakoti apie savo verslą – kredito analitikams priimant sprendimus labai svarbu suprasti kuo užsiima įmonė, kokie verslo planai ir ko reikia jiems įgyvendinti. Turint šią informaciją apie verslą susidaro kur kas aiškesnis paveikslas ir gali būti pritaikomas geresnis finansavimo pasiūlymas.
2. Skirkite laiko paruošti tarpines finansines ataskaitas – jaunam verslui, ypač tam, kuris neturi ilgos skaičiais pagrįstos istorijos, rekomenduojama teikiant finansavimo paraišką pasidalinti tarpinėmis finansinėmis ataskaitomis. Iš viešai pateiktų ataskaitų šią dieną galime pamatyti, kaip verslui sekėsi iki 2021 m. gruodžio pabaigos. Ši informacija yra atgyvenusi, todėl sprendimas, remiantis ja, gali būti ne toks palankus.
3. Laiku atsiskaitykite su savo partneriais bei tiekėjais. Finansinės įstaigos, vertindamos paraiškas, visada atsižvelgia į mokumo istoriją. Kredito biurai suteikia informaciją apie istorinius vėlavimus, turto areštus. Ši informacija neigiamai paveikia verslo kredito balą ir sumažina galimybę gauti finansavimą palankiomis sąlygomis.
4. Efektyviai įdarbinti lėšas užtrunka, todėl skolinimosi apimtis geriau auginti dažniau, bet mažesnėmis sumomis. Rekomenduojama finansavimo apimtis planuotis ketvirčiui.
