Tikėdamiesi verslą pradėti saugiau, lietuviai vis aktyviau perka žinomų užsienio kompanijų franšizes.
Tikėdamiesi verslą pradėti saugiau, lietuviai vis aktyviau perka žinomų užsienio kompanijų franšizes, rašo „Lietuvos žinios“.
Ne paslaptis, kad norint sėkmingai vystyti naują verslą nepakanka vien geros idėjos – verslininkas turi rasti tinkamą verslo strategiją, užmegzti reikiamus ryšius, išpopuliarinti prekės ženklą ir pan. Įsigydamas jau egzistuojančio verslo franšizę jis gali tikėtis, kad šie darbai pradėti ir belieka juos protingai tęsti. Kartu su verslu gaunami saugikliai lietuvius vis dažniau paskatina savo verslumą realizuoti franšizės pagrindu veikiančiame versle.
Perka verslą su patirtimi
Franšizės yra tarytum sėkmingo verslo klonai, nes jos dažniausiai kuriamos išbandyto verslo pagrindu – taip šį verslo modelį apibūdino įmonės „Advanced Advice“ direktorius Ilja Malkinas. Už apibrėžtą mokestį nusipirkęs franšizę verslininkas gauna galimybę pradėti verslą naudodamasis jau sukaupta patirtimi.
„Prisijungęs prie franšizės tinklo naujas jos gavėjas per trumpą laiką perima visas žinias ir technologijas, kurias franšizės davėjas ir jau esami gavėjai kaupė nuo pat verslo įkūrimo. Naujas franšizės gavėjas galės išvengti verslo pradžiai būdingų klaidų, gaus priėjimą prie jau patikrintų tiekėjų, išplėtotų darbo metodų. Tai iš esmės sumažina bankroto tikimybę ir potencialius nuostolius, kurie galėtų atsirasti dėl nepatyrimo“, – sakė I. Malkinas.
Be to, kaip pabrėžė pašnekovas, kiekvienas prie franšizės tinklo prisijungęs asmuo iš karto gali naudotis prekių ir paslaugų tiekimo, rinkodaros masto ekonomijos pranašumais. Plėtodamas nuosavą verslą verslininkas per trumpą laiką tokio pat sąnaudų ir naudos santykio gauti negalėtų.
Tačiau Nerijus Mačiulis, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, pabrėžė, kad absoliutinti franšizės būdu veikiančio verslo sėkmės nereikėtų. „Franšizės verslas priklauso nuo daugybės aplinkybių: pirmiausia nuo sąlygų, taip pat kainos, už kurią verslininkas gauna teisę vykdyti veiklą. Kartais franšizės kaina yra fiksuota, kartais už ją mokamas nustatytas mokestis ir dalis apyvartos. Tai reiškia, kad sėkmė priklauso nuo to, kiek klientų pavyksta pritraukti“, – sakė jis.
Pašnekovas pridūrė, kad verslo sėkmė užsienio rinkose dar nereiškia, kad jis pasiteisins ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, masto ekonomijos dėsnis gali būti nepakankamas, jei nesusidaro reikiamas prekės ar paslaugos vartotojų skaičius.
Prabudo ir smulkieji verslininkai
Susidomėjimas franšizėmis, kaip teigė I. Malkinas, nuolatos didėja. „Daugėja ne tik besidominčiųjų, bet ir perkančiųjų franšizes. Lietuvoje istoriškai susiklostė situacija, kai didžiąją dalį rinkoje esančių franšizių valdo didesnės kompanijos, o smulkiųjų verslininkų, perkančių franšizes, palyginti nedaug. Džiugu, kad pastaruoju metu smulkiųjų franšizės gavėjų pradėjo daugėti“, – sakė pašnekovas.
Jo manymu, susidomėjimo augimui įtakos turi bręstanti verslo bendruomenė ir didesnis jos pasitikėjimas pasaulinėmis tendencijomis, aktyvus edukacinis darbas šioje srityje. Rezultatų davė ir kelerius metus trukęs aktyvus Lietuvos populiarinimas.
„Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos rinka gana maža, ji užsieniui pristatinėjama kartu su Latvija kaip vieninga ir turinti didesnę apimtį. Pastebima, kad Vakarų Europos, Australijos ir Azijos franšizės davėjai Lietuvą ir Latviją vertina ne tik kaip įdomias rinkas jų franšizėms parduoti, bet ir kaip strateginę teritoriją plėtrai į Baltarusiją ir Ukrainą“, – sakė I. Malkinas.
Patarimai per penkias minutes
Šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurto tinklo „Remax“ franšizę nusipirkęs Nerijus Lungys pasakojo, kad prieš tai nuo 2007 metų vadovavo nuosavam verslui. Tačiau supratęs, kad bendrovės sėkmė nėra ilgalaikė, ėmė dairytis naujų verslo krypčių.
„Nekilnojamojo turto (NT) sritis masino jau kurį laiką, nes mano asmeninės žinios ir įgūdžiai šiam verslui labai tinka. Tačiau nerti stačia galva į nežinomą rinką nesinorėjo, juolab kad prastų pavyzdžių, kaip nereikia daryti verslo Lietuvos NT rinkoje, buvo ir dar yra labai daug“, – pasakojo pašnekovas.
Apsvarstęs daugelį verslo idėjų N. Lungys vis dėlto nusprendė įsigyti „Remax“ franšizę. Sprendimą priimti paskatino 2012 metų pabaigoje Vilniuje vykusi franšizių mugė. Jau po kelių mėnesių, gavęs visus rūpimus atsakymus apie verslo modelį, verslininkas pasirašė sutartį.
„Prieš ateidamas į NT sritį apsvarsčiau daug kitų įvairių verslo idėjų, tačiau nė viena jų neišvydo dienos šviesos, nes bankrutavo - laimei, tik popieriaus lape. Būdamas verslus, tačiau racionalus norėjau rasti tokią sritį, kuri būtų verta brangiausio, ką turiu, – mano laiko investicijos“, – paaiškino jis.
N. Lungys patikino, kad verslo modelį perprato labai greitai, vos per kelis mėnesius - per šį laikotarpį sakė gavęs daug informacijos iš franšizės pardavėjo, kompanijos knygos, internetinių mokymų, apimančių 10 tūkst. valandų filmuotos medžiagos.
„Žinau, kad kilus bet kokiam verslo klausimui reikalingą atsakymą gausiu per penkias minutes iš kurio nors savo kolegų kituose „Remax“ biuruose. To neturėjau šešerius metus vystydamas savo ankstesnį verslą, kurio sėkmei pasiekti reikėjo ilgo bandymų ir klaidų kelio“, – sakė N. Lungys.
Leidžia veikti lokaliai
Kavinių tinklas „Coffee Inn“ yra vienas iš nedaugelio lietuviško kapitalo tinklų, šalyje plečiamų ir tradiciniu, ir franšizės būdu. Kaip pasakojo „Coffee Inn“ bendraturtis, komunikacijos ir įvaizdžio vadovas Nidas Kiuberis, nuosavas kavinių tinklas veikia ir yra plečiamas Vilniuje bei Kaune, o kituose miestuose vystomas franšizių pagrindu. Šiuo principu jau veikia kavinės Šiauliuose ir Klaipėdoje, neseniai veiklą pradėjo kavinė Druskininkuose.
N. Kiuberis pabrėžė, kad sprendimą plėsti tinklą franšizių pagrindu lėmė kertinis kompanijos tikslas ne tik pardavinėti gerą kavą, bet ir atlikti socialinės erdvės funkciją. „Mes stengiamės būti lokalūs, o per nuotolį užtikrinti aktyvaus vietinio gyvenimo neįmanoma. Mano įsitikinimu, tai turi daryti žmogus, kuris gyvena, kvėpuoja tuo miestu, supranta jį kaip nuluptą“, – paaiškino pašnekovas.
Jo teigimu, kavinių tinklas yra gavęs nemažai užklausų dėl franšizių ir kituose miestuose, tačiau į juos aklai nesiveržia, esą svarbiausia matyti ilgalaikę perspektyvą. „Nenorime žmonėms uždėti rožinių akinių. Mes patys galime gana tiksliai numatyti, ar franšizės pirkėjas tame mieste klestės, ar vargs ir galiausiai jos atsisakys. O juk to nereikia nei mūsų prekės ženklui, nei tam žmogui“, – sakė „Coffee Inn“ vadovas.
Nors lietuviai dažniau renkasi užsienio kompanijų franšizes, N.Kiuberis įsitikinęs, kad vietinės kompanijos gali būti patrauklesnės dėl valdymo patogumų ir mažesnių pastangų įsilieti į rinką. „Mano manymu, pirkti atsitiktinį verslą, net jei jis žinomas, yra gerokai daugiau kainuojantis malonumas. Vietinis verslas labiau įsigilinęs į rinkos niuansus, turi vietinį palaikymą, be to, nėra tarpkultūrinių, korporacinių barjerų“, – svarstė jis.
Neįvertina perspektyvų
I.Malkino teigimu, daugiausia franšizės pagrindu kuriamos prekybos apranga, avalyne, kosmetika ir papuošalais, taip pat viešojo maitinimo ir paslaugų galutiniam vartotojui įmonės.
Anot jo, taip pat pastebima tendencija, kad verslininkai domisi franšizėmis, kurios siūlo inovatyvius klientų aptarnavimo būdus ar nestandartinius produktus iš pirmo žvilgsnio užpildytose verslo nišose, pavyzdžiui, viešojo maitinimo sektoriuje. Gana didelio susidomėjimo sulaukia ir viso pasaulio mastu žinomos franšizės, tokios kaip „Burger King“ ar „Subway“. Be to, pastaruoju metu ėmė populiarėti tarptautinės franšizės, teikiančios „verslas verslui“ paslaugas, pavyzdžiui, mokymus, vadybos konsultacijas ar apskaitą.
„Deja, Lietuvoje vis dar yra verslininkų, kurie vadovaujasi principu „pasidaryk pats“ ir neįžvelgia ilgalaikės franšizės vertės, už kurią būtų pasiruošę mokėti pinigus“, – apgailestavo I. Malkinas.
