Kai kuriems tėvams viešojoje erdvėje sunerimus, kad šeimai skirtos automobilių stovėjimo vietos galėtų būti naikinamos, nes jos esą galbūt diskriminuoja tuos, kurie atžalų neturi, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba patikina, jog tai netiesa, ir paaiškina, kokie atvejai galėtų būti laikomi diskriminaciniais.
Rugpjūčio 1 d. įsigaliojo gyventojų apsaugos nuo diskriminacijos naujovės. Įvesti įstatymų pokyčiai, stiprinantys šeimų, žmonių su negalia ir kitų asmenų teisių užtikrinimą.
Viešojoje erdvėje diskutuota apie tai, kad viena iš naujų įstatymo nuostatų – draudžiama diskriminacija dėl šeiminės padėties.
Tėvai ėmė svarstyti, esą diskriminacija būtų laikomas, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo vietų skirstymas darbuotojams pirmenybę teikiant vaikų turintiems asmenims.
Internautai kėlė klausimą, kodėl imamasi tokių pokyčių, turint omenyje, kad automobilių stovėjimo vietos prie darboviečių ar parduotuvių mažų vaikų turintiems tėvams yra itin reikalingos.
LRT.lt kalbinta dviejų vaikų Miglė sakė labai vertinanti galimybę pasistatyti automobilį arčiau darbovietės ar prie pat prekybos centro.
„Turintiesiems vaikų reikia vykti jų paimti iš darželio, atsivežti juos, pavyzdžiui, į vaikų kambarį“, – kalbėjo ji.
Automobilių stovėjimo vietų šeimai svarbą akcentavo ir vilnietis Marius: „Kalbant apie parduotuves, iškelti vaiką iš kėdutės reikia tikrai daugiau vietos, nei jos yra įprastoje stovėjimo vietoje. Patogiau, kai su vaikais nereikia eiti per visą aikštelę. Jei būtų netyčia panaikinta, nelabai gerai būtų.“
Tokią informaciją neigia
Paklausta, ar tiesa, kad dėl diskriminacijos vaikų neturinčių asmenų atžvilgiu prie darbo vietų ir parduotuvių nebegalės būti šeimai skirtų automobilių stovėjimo vietų, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė tokią informaciją neigia.
„Netiesa, jos [automobilių stovėjimo vietos] tikrai neturės būti naikinamos. Tokias išvadas padarę asmenys galbūt ne iki galo įsigilino, kokie realūs pakeitimai įsigaliojo nuo rugpjūčio 1 d.“, – sako I. Švaraitė.
Tarnybos atstovės aiškinimu, birželį Seimas priėmė Lygių galimybių įstatymo pataisas, jos įsigaliojo rugpjūtį.
Vienas iš pokyčių – socialinės padėties apibrėžimą, kaip vieną iš pagrindinių, dėl kurių draudžiama diskriminuoti, papildė šeiminės padėties kriterijus, atkreipia dėmesį ji.
„Tai reiškia, kad draudimas diskriminuoti dėl šeiminės padėties įsigalioja darbo santykių, švietimo, prekių ir paslaugų, valstybės ir savivaldybės įstaigų ir institucijų veiklos, asociacijų ir organizacijų srityse“, – sako I. Švaraitė.
Ji teigia, kad darbo santykiuose žmonės negali būti diskriminuojami dėl vaikų turėjimo ar neturėjimo, šeiminio statuso, su vaikų ar kitų kartu gyvenančių asmenų priežiūra ir slauga susijusių atostogų ar lanksčių darbo sąlygų nustatymo ir kitų aplinkybių.
„Šiomis nuostatomis išplečiama darbuotojų apsauga nuo diskriminacijos“, – pažymi I. Švaraitė
Įvardijo diskriminacijos atvejus
Tarnybos atstovės teigimu, įsigaliojo ir kita nuostata apie lengvatų teikimą. Pavyzdžiui, lengvatos ir nuolaidos dėl amžiaus, negalios ir socialinės padėties bus galimos, jei jas pateisina teisėtas tikslas, kurio siekiama būtinomis ir proporcingomis priemonėmis. Kiekvieną atvejį privalu vertinti individualiai, akcentuoja ji.
„Jei kalbėtume apie parduotuves, diskriminacija būtų laikytini atvejai, kai, pavyzdžiui, dėl šeiminės padėties asmeniui atsisakoma suteikti paslaugas arba jos teikiamos neproporcingai prastesnėmis sąlygomis. Ženklai, žymintys automobilių stovėjimo vietas šeimoms, nėra oficialūs kelio ženklai. Jie veikiau yra raginimas būti solidariems (-ioms) ir šias vietas užleisti žmonėms, kurie į parduotuvę atvyko su vaikais.
Lengvatos šeimoms nėra laikomos diskriminacija, jei jomis siekiama teisėto tikslo, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Taigi, šios vietos negalėtų būti pripažintos diskriminacinėmis“, – komentuoja I. Švaraitė.
Ji pateikia ir kitą pavyzdį – kartais darbovietėse, esant ribotam automobilių stovėjimo vietų skaičiui, tik daliai darbuotojų suteikiama teisė statyti automobilį šalia darbovietės.
„Tokia teisė laikytina viena iš darbo sąlygų. Tokiais atvejais, žinoma, reikia aiškios tvarkos, nustatančios šių vietų paskirstymo sąlygas darbuotojams ir darbuotojoms, kuriems (-oms) tų vietų labiausiai reikia dėl objektyvių priežasčių. Šeiminė padėtis (vaikų turėjimas) gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama, tačiau reikėtų įvertinti ir kitus darbuotojų poreikius.
Galbūt automobilių stovėjimo vietos šalia darbo reikia ir darbuotojui (-ai), turinčiam (-iai) sveikatos problemų, galbūt tai yra darbuotoja ar darbuotojas su negalia ir pan. Visada siūlome vadovautis protingumo, teisingumo ir racionalumo principais“, – pataria I. Švaraitė.
