Reaguodami į bendrovės „Perlas Energija“ priimtą sprendimą perkelti visus savo klientus iš fiksuotos į kintamos kainos planą, LRT.lt kalbinti teisininkai tvirtina, kad vartotojai turi teisę nesutikti su įmonės inicijuojamu sutarties sąlygos pakeitimu ir toliau mokėti už elektros energiją pagal joje nustatytą fiksuotą kainos tarifą.
Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Teisės fakulteto partnerystės docentas, advokatas Mindaugas Šimonis sako, kad sutartis su ją teisėtai sudariusioms šalims turi įstatymo galią. Tai reiškia, kad šalys privalo gerbti prisiimtus įsipareigojimus, tinkamai ir sąžiningai juos vykdyti.
Jo aiškinimu, vienašališkas su vartotojais sudarytos sutarties pakeitimas galimas tik išimtiniais atvejais ir griežtai laikantis Civiliniame kodekse bei sutartyse numatytų reikalavimų.
„Sutartyse su vartotojais energijos tiekėjas negali būti nustatęs nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų, tame tarpe ir sąlygų dėl sutarties pakeitimo be sutartyse numatyto ar pakankamo pagrindo“, – atkreipia dėmesį teisininkas.
M. Šimonio aiškinimu, pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 10 punktą preziumuojama, kad nesąžiningos sutarties sąlygos yra tokios, kurios verslininkui suteikia teisę vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas.
„Akivaizdu, kad jei sutartis verslininkui leidžia vienašališkai keisti vartojimo sutarties sąlygas be jokio pagrindo, tik viešai ar individualiai apie tai pranešant vartotojams, tai yra laikytina nesąžininga sutarties sąlyga.
Tokiu atveju vartotojų teisės turi būti ginamos, pripažįstant tiek tokią sutarties sąlygą, tiek ir vienašališką sutarties sąlygos dėl kainos pakeitimą neteisėtais“, – pabrėžia advokatas.
Gali skųstis insitucijoms
M. Šimonio tvirtinimu, vartotojas turi teisę nesutikti su verslininko inicijuojamu sutarties sąlygos pakeitimu ir „toliau vykdyti galiojančią sutartį apmokant už elektros energiją pagal joje nustatytą fiksuotą kainos tarifą“.
„Dėl neteisėtai įvykdytų vienašališkų sutarties sąlygų pakeitimų, pagal Elektros energetikos įstatymą, galima kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) su skundu dėl taikomų elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių nesąžiningų sąlygų ir nesąžiningos komercinės veiklos.
Taip pat į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) arba į bendrosios kompetencijos teismą, kuris turi aktyvią pareigą vertinti vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams“, – sako teisininkas.
Pateikiant teisiškai argumentuotą pretenziją, anot M. Šimonio, vartotojai dėl jų teisių ir interesų pažeidimų turi teisę kreiptis ir į elektros tiekėją neteismine tvarka.
Verslininkai, kurie ryžtasi vienašališkai pakeisti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su didele vartotojų grupe, pasak teisininko, turi labai tiksliai įvertinti teisinius pagrindus ir procedūras dėl sutarčių sąlygų pakeitimų pasikeitus esminėms aplinkybėms, pakilus energijos resursų, tame tarpe dujų ir naftos rinkos kainoms, prasidėjus karui Ukrainoje ir atsiradus kitiems reikšmingiems pokyčiams.
„Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.204 straipsnis numato sąlygas, kurioms esant toks sutarties pakeitimas būtų teisėtas ir tai reikalauja individualių aplinkybių vertinimo kiekvieno vartotojo ar jų grupės atžvilgiu. Bet kokiu atveju, vartotojams nesutinkant dėl sutarties sąlygų pakeitimo, jas pagal bet kurios iš šalies prašymą gali pakeisti tik teismas“, – akcentuoja M. Šimonis.
Jo tvirtinimu, Lietuvos teismų praktika dėl vartotojų teisių apsaugos yra išvystyta ir „įrodyti nesąžiningas sutarties sąlygas ar jų pagrindu atliktą neteisėtą vienašališką sutarties pakeitimą nėra sunku“.
„Teismas šiose bylose yra aktyvus, nes vartotojų teisių gynimo bylų specifika lemia tokią teismo pareigą“, – priduria M. Šimonis.
„Tėra pasiūlymas vartotojams keisti tas sąlygas“
Advokato, „Motieka ir Audzevičius“ partnerio Justino Jarusevičiaus teigimu, penktadienį paskelbtas pranešimas apie vienašališkai keičiamas elektros pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas „tėra pasiūlymas vartotojams tas sąlygas keisti“.
„Jei vartotojai su siūlymu nesutinka, jie apie tai turi informuoti tiekėją, o pastarasis privalo sutartis vykdyti pirminėmis sutarties sąlygomis“, – antrina J. Jarusevičius.
Klientui informavus tiekėją, kad su siūlomu pakeitimu nesutinkama, turėtų likti galioti sutartis, kokia ji buvo sudaryta. Sutarta kaina galėtų būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka, teigia teisininkas.
„Nors sutarties 7.4 p. numato tiekėjo teisę keisti sutarties sąlygas vienašališkai, ši nuostata neeliminuoja mano minėto 3.4 p. ir jame numatytos vartotojo teisės prieštarauti pakeitimui. Civilinis kodeksas nustato, kad „visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.“
Tai reiškia, kad 3.4 p. numatyta vartotojo teisė prieštarauti sutarties pakeitimui turi būti gerbiama ir negali būti ignoruojama. Be to, verta atkreipti dėmesį, kad teismai vartojimo sutarties sąlygas laiko nesąžiningomis ir jas pripažįsta negaliojančiomis, kada „verslininkui suteikiama teisė vienašališkai be sutartyje numatyto pagrindo keisti sutarties sąlygas“. Tad tiekėjo teisė vienašališkai, be vartotojo pritarimo, keisti sutarties sąlygas yra ir nesąžininga ir naikintina“, – komentuoja J. Jarusevičius.
Anot teisininko, sutartys dėl elektros energijos tiekimo greičiausia sudarytos prisijungimo būdu, t. y. vartotojai priėmė pasiūlytas sąlygas, tačiau neturėjo galimybės dėl jų derėtis.
„Pateiktame sutarties projekte jau yra tiekėjo vadovo parašas, taigi tiekėjas nebepalieka erdvės individualiai tartis dėl siūlomos sudaryti sutarties sąlygų. Todėl vartotojai galėtų teisme ginčyti „siurprizines“ arba nesąžiningas tokių sutarčių sąlygas. Jie galėtų įrodinėti, kad sutarties tikslas ir esmė buvo fiksuoti elektros kainą sutartyje nurodytam laikotarpiui, tad tiekėjo sutarties sudarymo metu pasiūlytos, o vartotojo priimtos kainos ir privalo būti taikomos sutartyje nurodytą terminą“, – pažymi J. Jarusevičius.
Laikosi kitos nuomonės
O štai advokatas, „Noor“ partneris Marius Rindinas tikina, kad toks masinis sutarčių sąlygų keitimas, ypač kai tai yra susiję su kainomis, yra tai, ko nenori daryti joks verslas. „Jei toks sprendimas yra priimamas, akivaizdu, kad kitos išeities bendrovė tiesiog neturi ir renkasi vieną sudėtingiausių kelių, suprasdama lydėsiančias rizikas“, – pažymi teisininkas.
Šią situaciją, anot M. Rindino, reikėtų vertinti labai atsargiai. „Institucijų pareiškimai ir specialistų komentarai apie „Perlas Energija“ sutarčių sąlygų tariamą neteisėtumą ar bendrovės neteisėtus veiksmus dabar neturi jokio teisinio pagrindo.
Joks ginčas šiuo klausimu nėra išnagrinėtas, o tokios komunikuojamos išvados gali iš esmės pasikeisti įsigilinus į situaciją, įvertinus kainodaros pokyčius paskatinusias priežastis ir kitus reikšmingus aspektus“, – sako M. Rindinas.
Remiantis minėtomis sutarčių sąlygomis, jo tvirtinimu, „Perlas Energija“ klientai kainos keitimo atveju turi du pasirinkimus: jie gali arba sutikti su gautu bendrovės pasiūlymu ir pirkti elektrą pagal naująjį planą, arba nesutikti ir sutartį nutraukti.
„Greta minėtų punktų, apibrėžiančių tiekėjo teisę keisti sutarties sąlygas, yra ir sutarties punktas, kuris numato bendrovės pareigą informuoti vartotojus apie būsimus sutarties sąlygų pakeitimus. Viešojoje erdvėje matoma vertinimų, kad būtent šis punktas suteikia teisę vartotojui prieštarauti sąlygų pakeitimui, tačiau sutarties nenutraukti. Manytina, kad tokie vertinimai nėra teisingi dėl kelių priežasčių“, – komentuoja M. Rindinas.
Visų pirma, šio punkto paskirtis, anot jo, yra informuoti vartotoją apie jo teises sutarties keitimo atveju, tačiau pačių vartotojų teisių nenustato. Kaip minėta, pagal kitus sutarties punktus vartotojas kainos keitimo atveju turi teisę tik nutraukti sutartį. Tačiau teisė nesutikti su kainos (kainodaros) pakeitimais, bet sutarties nenutraukti, sutartyje nėra numatyta, akcentuoja jis.
„Antra, bendrovės teisė keisti sutarties sąlygas, kurią numato ne tik pati sutartis, bet ir teisės aktai, būtų tik deklaratyvi, jeigu vartotojai galėtų „vetuoti“ sąlygų pakeitimą.
Trečia, elektros energijos tiekimas yra verslas, o ne socialinė paslauga. Jeigu elektros energijos tiekėjai neturėtų galimybių keisti savo kainų, kai tam prieštarauja vartotojai, susidarytų situacija, kuomet elektros energijos tiekėjai turėtų tiekti elektros energiją rinkos sąlygų neatitinkančiomis sąlygomis neterminuotai – pavyzdžiui, kelis dešimtmečius ar ilgiau“, – pažymi M. Rindinas.
VERT: sprendimas neteisėtas
LRT.lt primena, kad 180 tūkst. klientų turintis nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas Energija“ praėjusią savaitę pranešė keičiantis visų jų sutartis – pasirinkusieji fiksuotas kainas bus perkelti į kintamos kainos planą „Birža“.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba taip pat konstatavo, kad bendrovės „Perlas Energija“ priimtas sprendimas perkelti visus savo vartotojus į kintamos kainos planą, buvo neteisėtas. Tai pirmadienį spaudos konferencijoje paskelbė energetikos ministras Dainius Kreivys
„VERT ką tik konstatavo, kad „Perlas Energija“ priimtas sprendimas yra neteisėtas ir pažeidžia vartotojų interesus. Įmonė privalo, VERT teigimu, kuo skubiau nutraukti neteisėtus veiksmus. Priešingu atveju įmonei gresia baudos, netgi licencijos, leidimo prekiauti elektra praradimas. Noriu aiškiai pasakyti, kad valstybė bus vartotojo pusėje“, – kalbėjo D. Kreivys.
VERT antrinimu, vartotojai, gavę „Perlas energijos“ pranešimą apie siūlomus sutarčių pakeitimus, nebuvo informuoti, kad jie turi galimybę nesutikti su pakeitimais ir reikalauti, kad sutartys būtų vykdomos pagal sutartas sąlygas.
Reaguodama į tokį „Perlas Energija“ sprendimą, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pranešė skirsianti daugiau laiko norimiems sprendimams priimti. Kitą elektros energijos tiekėją vartotojams galima rinktis iki šių metų rugpjūčio 28 d. imtinai, o sutartis su naujuoju tiekėju įsigalios jau nuo rugsėjo 1 d.
Taip pat skaitykite
O štai kiti nepriklausomi tiekėjai pasiūlė bendrovės klientams pasirašyti sutartis su jais ir pateikė savo pasiūlymus.
Nepriklausoma tiekėja „Ignitis“ „Perlas energijos“ vartotojams ir kitiems gyventojams pasirašyti 40 mėnesių trukmės sutartis, „Elektrum Lietuva“ – 36 mėnesių, o „Enefit“ – 72 mėnesių.
