Europai sulaikius kvapą laukiant, ar Rusija atnaujins dujų tiekimą „Nord Stream 1“ dujotiekiu, Užsienio reikalų taryboje Briuselyje dalyvavęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad tarp šalių juntamas didelis nerimas ir ruošiamasi blogiausiam scenarijui. Tačiau ministras sako nemanantis, kad Bendrija pasiduos Rusijos šantažui dėl tolesnių sankcijų ir toliau jas svarstys.
„Turbūt nereikia slėpti, kad žiema gali būti labai sudėtinga. Lietuva, ačiū Dievui, yra apsisaugojusi, turime suskystintųjų dujų terminalą, kitos valstybės yra mažiau tam pasiruošusios. Aišku, labai spartinamos investicijos, vyksta kontraktų paieška, bet reikia suprasti, kad dėl tų pačių kontraktų kovoja visos pasaulio valstybės, kurios priklausomos nuo suskystintųjų dujų. Suprantu, kad kolegos turi lūkesčių, kad dujų tiekimas iš Rusijos nebus visiškai sustabdytas, bet, jausdamas nuotaikas, galiu pasakyti, kad ruošiamasi ir tokiam scenarijui.
Pats išlieku optimistiškas, vis dėlto mes kalbame apie galingiausią pasaulyje ekonominį bloką – ES, kuris praeityje buvo susidūręs su įvairiomis krizėmis ir sugebėjo jas išspręsti“, – sako jis.
Naujos sankcijos Rusijai – jau šią savaitę
Rusijos užsienio reikalų ministerija praėjusią savaitę pareiškė, kad „Nord Stream 1“ dujotiekio įjungimas po šią savaitę pasibaigsiančių techninės priežiūros darbų priklausys ne nuo Rusijos, o nuo Vakarų veiksmų, taigi ir sankcijų.
Šiuo metu ES svarsto tolesnes sankcijas Rusijai, vis dėlto šešis sankcijų paketus priėmusi Bendrija naujų sankcijų nelinkusi vadinti septintuoju paketu dėl silpnesnio jo turinio.
„Jis iš tikrųjų ir yra labiau 6,5 paketas, – pajuokauja ministras. – Nėra tokia apimtimi įvedami apribojimai ar sankcijos, kaip būdavo ankstesniais paketais. Dėl dujų embargo – akivaizdu, kad kol kas jokio proveržio nėra ir diskusija yra labai lėta, netgi klausimas, ar Rusija pati greičiau nenutrauks dujų Europai, nelaukdama kokio sankcijų paketo.“
Praėjusią savaitę šalims sankcijų siūlymą pristačiusi Europos Komisija siūlo pritaikyti ribojimus rusiško aukso importui, taip pat išplėsti asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą ir užkamšyti praeituose paketuose paliktas spragas. Bendrija tikisi, kad priimti šias sankcijas pavyks jau šios savaitės trečiadienį, o jos įsigaliotų ketvirtadienį.
Siūlo keisti asmeninių sąrašų sudarymo procesą
Nors dėl rusiškų dujų embargo diskusijos keliasi į rudenį, o valios juntama mažai, ministras sako tikintis, kad įvairūs Rusijos grasinimai ir šantažas dėl dujų tiekimo atnaujinimo „Nord Stream 1“ dujotiekiu neišgąsdins šalių: „Kol kas nejaučiu [nuotaikų, kad ES galėtų atsitraukti dėl sankcijų Rusijai – LRT.lt] ir pats skatinu, ir girdžiu kolegas minint, kad turime nebijoti ir ruoštis įvairiems galimiems scenarijams, tarp kurių – ir mažiau palankūs ES, bet jiems ruošdamiesi, žiūrėdami, kokių žingsnių reikia, galime susitvarkyti taip, kad pasekmės būtų kuo mažesnės.“
Kaip ir anksčiau, Lietuva sieks, kad į šį paketą būtų įtrauktas Maskvos stačiatikių bažnyčios vadovas Kirilas, tačiau ministras pripažįsta, kad dėl to sutarimo dar nėra. Jis taip pat siūlo Bendrijai kiek pakoreguoti asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, sąrašų principą.
„Išsakiau siūlymą, kad kai kalbame apie asmeninius sąrašus žmonių, kurių judėjimas ir finansai ES apribojami, tas procesas galėtų būti nuolatinis, nelaukiant ir nedalijant to atskirais paketais – šeštas tai ar septintas paketas. Tiesiog turėtume sąrašą, kurį, atsiradus įrodymų, galėtume pildyti naujomis pavardėmis“, – pristato G. Landsbergis.
Ukrainai – 500 mln. eurų ginklams
Kaip svarbiausią pirmadienio sprendimą ministras įvardijo sprendimą dėl papildomo 500 mln. eurų pagalbos paketo, kurio didžioji dalis bus skirta ginklams įsigyti.
„Nepaisant to, kad vasara ir aplink stalą sėdintys daugiau galbūt atostogų nuotaikomis gyvena, vis dėlto prieš tokį ramesnį laiką Europai tai signalas Ukrainai, kad Europa toliau ketina remti Ukrainą ir padėti ukrainiečiams. Manau, kad tas susitarimas dėl tolesnio ginkluotės tiekimo ypač svarbus, nes būtent ginklai ir leido ukrainiečiams pristabdyti rusų ataką, leido pradėti bent svarstyti apie Odesos uosto išlaisvinimą ir taip spręsti ne tik Ukrainos gynybos problemą, bet ir tai, kas pasaulyje svarbu, – maisto kainas“, – sako ministras.
Vis dėlto kita parama Ukrainai stringa, pavyzdžiui, EK dar prieš kelis mėnesius pristatė siūlymą suteikti 9 mlrd. skubių paskolų Ukrainai, tačiau kol kas šalims narėms pavyko susitarti tik dėl mažos dalies, siekiančios vieną milijardą.
„Kiekviena karo diena Ukrainai kainuoja labai daug, jiems labai reikalinga pagalba ir šiandien jie didžiausią pagalbos dalį gauna būtent iš JAV. Europa tikrai galėtų prisidėti daugiau ir netgi reikalingus sprendimus yra priėmusi. Manau, šiandien institucijoms buvo išsiųstas aiškus signalas nedelsti, atrasti tuos trikdžius, kurie neleido tų pinigų skirti greičiau, ir tikėkimės, jų daugiau nebus“, – teigia ministras.
Greitu metu bus atskleistas planas, kaip Lietuva įgyvendins tranzito kontrolę
G. Landsbergis taip pat sako, kad naujas EK išaiškinimas dėl Kaliningrado tranzito Briuselyje audrų nesukėlė ir buvo priimtas kaip patikslinimas.
„Briuselyje klausimas gana ramiai priimamas, į tai daugiau žiūrima kaip į techninio pobūdžio sprendimą – ankstesnio išaiškinimo, atėjusio dar iš balandžio mėnesio, patikslinimą. Matyt, suprasta, kad tai klausimas, kuriam nėra kur daugiau plėtotis“, – sako jis.
Paklaustas, kaip Lietuva ruošiasi įgyvendinti geležinkeliais vežamų krovinių iš Rusijos kontrolę, kad prekių, kurioms taikomos sankcijos, kiekiai neviršytų trejų metų vidurkio ir taip Rusija negalėtų jų apeiti, G. Landsbergis sako, kad greitu metu į tai atsakyti turėtų Sankcijų komisija.
„Lietuvoje yra veikianti Sankcijų komisija, jai sekretoriauja Užsienio reikalų ministerijos atstovas. Tai visų institucijų bendras kompetencijas apimanti institucija-komisija, ji ir priims visus tuos techninius sprendimus, kaip turėtų būti įgyvendinamos gairės. Greitu metu, negaliu tiksliai pasakyti laiko, kada bus tie išaiškinimai, bet galbūt jau greitai galima bus juos ir paviešinti“, – LRT sako jis.
