Vangesnis ekonominės raidos scenarijus – neišvengiamas, tačiau tai labiau bus laikinas stabtelėjimas nei „krytis nuo skardžio“ kaip per 2008–2009 m. finansų krizę, teigia LRT.lt kalbinti ekonomistai. Vis dėlto jie pastebi, kad atlyginimai auga lėčiau nei infliacija, todėl galbūt artėjantis sunkmetis gali turėti neigiamos įtakos gyventojų kasdienybei.
Didžiausias metinis kainų augimas nuo 1996-ųjų
Kainų augimas Lietuvoje birželio mėnesį vėl pralenkė visas prognozes – metinė infliacija pasiekė 20,5 proc. Tai didžiausias metinis kainų augimas nuo 1996-ųjų.
Statistikos departamentas skelbia, kad metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų augimas.
Maisto produktų kainos Lietuvoje augo bene sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Nuo liepos keičiasi ir dujų bei elektros kainos. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skaičiavimais, pastarosios turėtų augti apie 40 proc.
Brangstantys degalai beveik kas antrą suaugusį Lietuvos gyventoją verčia keisti įpročius ir iš automobilio persėsti į viešąjį transportą arba atidžiau planuoti keliones, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.
Kainas sekančio portalo pricer.lt duomenimis, litras dyzelino birželį, palyginti su geguže, Lietuvos degalinėse pabrango 19 centų (10,9 proc.), iki 1,978 euro, ir buvo 85 centais (74,7 proc.) brangesnis negu prieš metus. Litras A95 benzino brango atitinkamai 25 ir 82 centais, iki 2,066 euro.
Nors, Lietuvos banko teigimu, būsto kainų augimo tempas Lietuvoje 2022 m. pirmąjį ketvirtį šiek tiek sulėtėjo – iki 19,1 proc., jis ir toliau buvo vienas sparčiausių nuo 2007 m.
Gyventojų pečius labiau ima slėgti ir augančios paskolų palūkanos. Rinkos prognozuoja, kad jau šiais metais EURIBOR galėtų didėti iki 1 proc., kitąmet – 2 proc. ir panašiame lygyje laikytis bent iki 2032 m. Dėl to paskolas turintiems gyventojams įmokos bankui galėtų didėti nuo keliolikos iki daugiau nei 100 eurų per mėnesį.
Perspėjo apie artėjančią krizę
Reaguodama į esamas aplinkybes, buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė dar visai neseniai kalbėjo, kad ekonomikos augimo laikotarpis baigiasi ir būtina ruoštis krizei.
„Tokia didelė infliacija kartu su ekonomikos sulėtėjimu yra absoliučiai neišvengiama ekonominė krizė“, – tvirtino buvusi šalies vadovė.
Vis dėlto prezidentūra nebuvo linkusi pritarti D. Grybauskaitės žodžiams. Anot prezidentūros, svarbiausia tai, ką sako atsakingos institucijos, tokios kaip Finansų ministerija ar Lietuvos bankas.
Nepaisant karo sukelto šoko ir didžiulio neapibrėžtumo, Finansų ministerijos teigimu, Lietuvos ekonomika turėtų išlikti augimo kelyje. Ūkio plėtra, kaip prognozuoja ministerija, sieks 1,6 proc. šiemet ir 2,1 proc. 2023 metais. Remiantis šiuo metu turimais duomenimis, anot ministerijos, recesija (metinis ekonomikos smukimas) nėra numatoma.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) taip pat pastebi, kad Lietuvos ekonomika išlieka atspari – net ir karo Ukrainoje keliamų naujų iššūkių ir neapibrėžtumo fone tikimasi teigiamo ekonomikos augimo, jis šiais metais turėtų siekti beveik 2 proc. BVP, o 2023 metais – 2,6 proc.
Anot ministerijos, recesijos neprognozuoja ir kitos tarptautinės institucijos – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) 2022 m. birželio mėnesio projekcijose Lietuvai numato 1,8 proc. ekonomikos augimą šiemet ir 1,6 proc. 2023 metais.
Vis dėlto ministerija sutinka, kad šiuo metu vyrauja išskirtinai padidėjęs išorės aplinkos nestabilumas. Lietuvos ekonomikos perspektyvos daugiausia priklauso nuo karo Ukrainoje eigos, ES ir Vakarų partnerių Rusijos atžvilgiu taikomų sankcijų ir galimų Rusijos atsakomųjų veiksmų ES atžvilgiu, pavyzdžiui, energetikos srityje, ir pagrindinių prekybos partnerių augimo tendencijų.
Finansų ministerija teigia atidžiai vertinanti ekonominius rodiklius ir tendencijas ir kartą per ketvirtį atnaujinanti ekonominės raidos scenarijų, o matydama prastėjančias makroekonomines projekcijas Vyriausybė vertintų papildomų paramos priemonių poreikį.
Lėtesnis atlyginimų augimas
Vertindamas ekonomikos perspektyvas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas sutinka, kad energijos išteklių, žaliavų, maisto kainų augimas lėmė galimų nuosmukio scenarijų vystymąsi.
„Tai įsuko infliacijos procesus, kurie ir taip buvo išjudinti popandeminio atsigavimo išaugusio vartojimo. Pandeminį nuovargį išauginusius vartojimo lūkesčius papildžius geopolitinių grėsmių nuojauta, pastebima tendencija, kad atlyginimų augimas yra lėtesnis už infliacijos augimą“, – LRT.lt komentuoja R. Krušinskas.
Nors, anot profesoriaus, bendrosios tendencijos rinkose pavojaus ženklų nerodo, atskiri sektoriai susiduria su itin dideliais iššūkiais, pavyzdžiui, pastebimai mažėjančiais užsakymais iš užsienio partnerių, koreguojančiais veiklos apimtis, augančiais gamybos kaštais.
Užsitęsus šiam laikotarpiui, R. Krušinsko teigimu, „spragos gilėja, įtampa auga ir persiduoda vis platesniam rinkos dalyvių ratui“.
Vis dėlto, jo manymu, artėjantis sunkmetis bus kiek kitoks nei, pavyzdžiui, 2008–2009 metais, kai Jungtinių Valstijų bankų „Lehman Brothers“ bankrotas išprovokavo neregėto masto pasaulinę bankų ir ekonomikos krizę.
2009 m. Lietuvoje buvo įvykdytos mokesčių reformos, kartu su 60 mokesčius liečiančių įstatymų pataisų buvo padidintas (nuo 19 proc. iki 21 proc.) pridėtinės vertės mokestis (PVM).
„To meto krizė turėjo finansinio pobūdžio šaknis, ji pirmiausia žeidė finansinį sektorių ir jame veikiančias institucijas. Dabartinė situacija yra susijusi su plačios aprėpties rinkos ekonomikos iššūkiais, nors ir veikiančiais taip pat platų ratą rinkos dalyvių, tačiau auginančiais kitus sektorius, tokius kaip IT, elektronika ar ta pati energetika“, – palygina KTU profesorius.
Tačiau, anot R. Krušinsko, galimai artėjantis ekonominis sunkmetis gali turėti įtakos vartotojų lūkesčiams. „Pavyzdžiui, paskolų būstui laikotarpio trukmės ar dydžio, vartojimo kultūros pokyčiams, pavyzdžiui, brangesni produktai ar paslaugos gali būti pakeisti pigesniais“, – svarsto R. Krušinskas.
Profesorius sako, kad prie šiuo metu esančių pokyčių, kaip ir prie 2008 m. krizės sulemtų pokyčių, turime prisitaikyti – išgyventi pereinamąjį procesą, kuris, vertinant buvusius ekonominių šokų laikotarpius, anot jo, galėtų trukti nuo pusės metų iki dvejų metų.
Metinis kainų augimas galėtų pasiekti 24 proc.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės Elenos Leontjevos teigimu, nuo 2008–2009 m. krizės dabartinė situacija skiriasi tuo, kad paklausos kritimo kol kas nesimato. Kadangi Europos Centrinis Bankas nenumato riboti pinigų masės, o tik didins palūkanas, tikėtina, kad drastiško smūgio paklausai tai nesuduos, sako ji.
„Infliacija jau pasiekė tokį lygį, kad žmonių polinkis taupyti, kuris paprastai stiprėja drauge su krizės nuojautomis, šiandien niekaip nesireiškia. Netgi atvirkščiai. Lietuvos gyventojai skuba išleisti ir tai, ką uždirba, ir santaupas“, – teigia E. Leontjeva.
Jos aiškinimu, dar vienas esminis skirtumas nuo 2008–2009 m. krizės yra tai, kad anuomet turėjome veikiantį Lito patikimumo įstatymą.
„Ekonomikos adaptacija prie pasikeitusių sąlygų vyko per pajamų susitraukimą. Pamatėme, kaip veikia rinkos adaptaciniai mechanizmai. Negalėjome nei prispausdinti daugiau pinigų, nei padengti bankrutuojantiems nuostolių.
Tiesa, stipriai išaugo valstybės skolinimasis ir rekordiškai augo skolos aptarnavimo kaštai. Dabar turime priėjimą prie Europos Sąjungos (ES) lėšų ir tai gali amortizuoti pokyčius. Visgi svarbu, kad ES lėšomis nebūtų remiami neefektyviausi segmentai ir šalys. Galiausiai tai lems gerovės mažėjimą visiems“, – neslepia E. Leontjeva.
Instituto prezidentė atkreipia dėmesį ir į investicijų, lemiančių, kaip greitai šalies ekonomika sugebės išeiti iš krizės, svarbą.
„Siekiant išsaugoti investicijas į Lietuvos ekonomiką ir jas padidinti Vyriausybei reikia ypatingo veiksmų plano, kuriame būtų ne tik trumpalaikių antiinfliacinių, bet ir strateginių į ateitį orientuotų priemonių“, – sako E. Leontjeva.
Bendra gerovė ir ekonomikos efektyvumas mažėja
Anot E. Leontjevos, LLRI skelbiamas Ekonomikos vargo indeksas rodo, kad šalies ekonomika pastaruoju metu patiria nemažų sunkumų.
„Lietuvą kamuoja bene didžiausia infliacija Europoje, nedarbo lygis mažėja, tačiau vis dar yra aukštesnis už ES vidurkį. Būtina pabrėžti, kad nedarbas Lietuvoje atspindi daugiausia socialinės politikos išdavas, o ne mažus ekonomikos pajėgumus įdarbinti žmones. Netgi atvirkščiai, dėl darbuotojų trūkumo ekonomikos augimas išlieka lėtas. Matome, kad 2022 m. pradžioje ketvirtinis kainų augimas Lietuvoje buvo 6,2 proc. Jei tempas išliktų panašus, metinis kainų augimas pasiektų net 24 proc.“, – tvirtina E. Leontjeva.
Pagal šiuos tris rodiklius, ekspertės teigimu, vertinama stagfliacijos rizika, t. y. situacija, kai tuo pačiu metu yra aukšta infliacija ir didelis nedarbo lygis.
„Nuo stagfliacijos mus kol kas gelbėja ypatingas rinkos potencialas, jis saugo nuo nedarbo augimo ir leidžia kurti daugiau bendrojo vidaus produkto (BVP), o galimybės atsitiesti priklausys nuo darbo rinkos atvirumo, sąlygų investuoti ir didinti ūkio produktyvumą. Mažėjant regiono patrauklumui, šios sąlygos tampa itin svarbios“, – dėsto E. Leontjeva.
Vis dėlto, jos teigimu, krizei Lietuva turi pozityvią atsvarą: „Vis dar alkana paklausa ir didėjantis laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje rodo reikšmingą potencialą spartinti BVP kūrimą ir kartu sulaiko nedarbo augimą. Jeigu įmonės nestokos darbuotojų, BVP galėtų augti gerokai greičiau.“
Atsižvelgdama į bendrą geopolitinę situaciją, E. Leontjeva pažymi, kad atlyginimų augimą ribos bendras gerovės mažėjimas.
„Vykstantis karas ir globalaus darbo pasidalijimo pokyčiai, nutrūkusios tiekimo grandinės reiškia, kad bendra gerovė ir ekonomikos efektyvumas mažėja. Daug metų mūsų atlyginimų augimas lenkė produktyvumo augimą, o tai yra pavojinga tendencija. Tad galima prognozuoti, kad, ekonomikai patiriant sunkumų, atsiras didesnė koreliacija tarp našumo ir atlyginimų augimo“, – perspėja Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė.
Sako, kad vangesnis raidos scenarijus tikrai įvyks
Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės aiškinimu, ekonomika vystosi ciklais, augimo, sparčios plėtros ir pakilimo fazę keičia vangesnės raidos etapas, recesija. Ji ramina, kad tai natūralu ir to bijoti nereikia.
„Tiesiog būtina tai žinoti ir būti pasiruošus. Tam, kad Vyriausybių iš vėžių neišmuštų ekonomikos cikliškumas, savo politiką jos privalo formuoti anticikliškai: gerais laikais kaupti rezervus, kad juos galėtų panaudoti atėjus vangesniems laikams. Atsargų nenumatytiems atvejams privalu turėti ir namų ūkiams“, – pataria ekonomistė.
Vertindama ekonomikos retrospektyvą, I. Genytė-Pikčienė akcentuoja, kad 2009 metų recesija buvo išskirtinai didelis šokas.
„Tą lėmė keletas veiksnių: per maža ekonominės politikos formuotojų patirtis ir nežinojimas, saugiklių neturėjimas, perteklinis optimizmas tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje ir atitinkamai neadekvatūs viešojo sektoriaus kišenei sprendimai gerinti dabartinę gyvenimo kokybę ateities sąskaita, vartoti ir išlaidauti šiandien, galvojant, kad ateitis bus tik šviesesnė ir turtingesnė. Tokių lūkesčių vedami išpūtėme kredito, NT ir vartojimo burbulus, o tai stimuliavo kainų šuolius, gerėjant butaforiniam gyvenimo lygiui už skolas norėjosi ir socialinėje plotmėje analogiško rezultato“, – komentuoja ekonomistė.
Paklausta apie dabartinę situaciją, I. Genytė-Pikčienė tvirtina, kad daug kas yra visiškai kitaip nei 2008–2009 metais.
„Nors istorinės 2009 m. krizės pamokos buvo skaudžios, Lietuva jas išmoko. Po kiekvienos krizės pasikoregavome įstatymų rėmus, įsidiegėme ekonomikos dalyvių elgsenos saugiklius. [...]
Ekonominės raidos scenarijus tikrai bus vangesnis, tačiau tai labiau bus laikinas atokvėpis, stabtelėjimas nei krytis nuo skardžio, kaip kad nutiko 2009 m. Žinoma, neapibrėžtumas išlieka didelis dėl Rusijos karo Ukrainoje, tad tokios prognozės galioja tik tokiu atveju, jei karas neįgaus kitokio pobūdžio ar geografinės aprėpties“, – nurodo ekonomistė.
„Tiesa, pernai jau buvo nerimo, kad ekonomika kaista, euforiniai lūkesčiai, vartojimo šuolis ir NT bumas kiek priminė netvarius 2006–2007 m., nes Lietuvos ūkis labai greit užglaistė pandemijos duobę, tęsė energingą plėtrą ir fiksavo naujus daugelio rodiklių rekordus“, – priduria ji.
Lietuvos bankas: su 2008 m. krize lyginti nereikėtų
Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas taip pat sutinka, kad šiuo metu ekonomika gyvena išskirtinai didelio neapibrėžtumo sąlygomis, o vadinamasis rizikų balansas yra neigiamas, t. y. didesnė tikimybė, kad ekonomikos prognozės ateityje bus mažinamos nei didinamos.
„Nors Lietuvos banko, kaip ir kitų institucijų, prognozės kol kas numato, kad šiais metais ekonomika augs apie 2 proc., svarbu atkreipti dėmesį, kad didžiąją dalį augimo nulems vadinamasis perkeliamasis poveikis, sudarantis 1,6 proc. punkto metinio ekonomikos padidėjimo.
Šis poveikis parodo, kokią dalį ekonomikos padidėjimo 2022 m. nulemia ekonomikos raida 2021 m., o skirtumas tarp prognozuojamos BVP plėtros ir perkeliamojo poveikio parodo tikrąją ekonomikos plėtrą 2022 m. Ji, dabartiniais vertinimais, šiemet tikrai bus gana nedidelė arba išvis nebus matyti ekonominės plėtros“, – komentuoja D. Imbrasas.
Vis dėlto, vertindamas dabartinę ekonominę padėtį, ekonomistas patikina, kad kol kas jos tikrai nereikėtų lyginti su per 2008–2009 metų pasaulinę finansų krizę matyta ekonomikos raida.
„Ekonomikos ir finansų padėtis tiek Lietuvoje, tiek daugelyje kitų pagrindinių pasaulio ekonomikų šiuo metu yra nepalyginamai geresnė nei per 2008–2009 m. krizę. Dėl to mažai tikėtina, kad artimiausiais metais Lietuvos BVP smuktų apie 15 proc., kaip tai įvyko 2009 m.
Fiskalinės ir monetarinės politikos formuotojai irgi išmoko savo pamokas, todėl pastaraisiais metais reikšmingesnį ekonomikos sulėtėjimą pasitikdavo su jo poveikį mažinančiomis priemonėmis“, – akcentuoja D. Imbrasas.
Anot jo, taip pat svarbu, kad gyventojai ir verslai turi gerokai didesnę santaupų ar kapitalo atsargą ir yra santykinai mažiau įsiskolinę nei tuomet.
„Be to, nepastebimas ir toks didelis nekilnojamojo turto burbulas, koks buvo fiksuotas prieš pasaulinę finansų krizę. Šiuo metu, Lietuvos banko skaičiavimais, nekilnojamojo turto vertė viršija fundamentalias vertes, tačiau ne daugiau 10 proc.“, – pažymi ekonomistas.
Galiausiai, anot jo, daugelis institucijų numato, kad darbo užmokestis ir toliau sparčiai didės keletą artimiausių metų, o infliacija turėtų lėtėti.
„Jei šis matymas išsipildys, namų ūkių perkamosios galios sumažėjimas būtų juntamas tik šiais metais, o kitais metais namų ūkių perkamoji galia vėl augs. Žinoma, toks scenarijus labai priklauso nuo infliacijos raidos. Jei spartus kainų augimas bus didesnis ar truks ilgiau, nei dabar numatoma, namų ūkių perkamosios galios atsigavimo gali tekti palaukti ilgiau“, – perspėja jis.
Akcentuoja švelninančias priemones
Priemonės, kurios geriausiai pažabotų galimo ekonominio nuosmukio scenarijaus tikimybę, profesoriaus R. Krušinsko teigimu, matomos jau dabar.
„Europos Centrinis Bankas atsargiau, JAV Federalinis rezervų bankas ženkliau didina bazines palūkanų normas. Pradeda lėtėti vartojimas, persiskirsto vartotojų krepšelis, kai kurių sektorių įmonės artėja ar jau pasiekė savo rezervų išnaudojimo ribas, kitos ieško būdų užsitikrinti veiklos tęstinumą, optimizuodamos tiekimo grandines. Spėliojama, kiek ilgai gali trukti karas, mat jis koreguoja užsienio vartotojų lūkesčius ir su tuo susijusias eksporto rinkas“, – atkreipia dėmesį KTU profesorius.
Kita vertus, vasara ir „popandeminis nuovargis“ kol kas skatina su laisvalaikiu, pramogomis, turizmu susijusias veiklas ir jų pajamas, pastebi jis.
„Kokia dalis ir kilmė šių skiriamų vartotojų krepšelio išlaidų – sutaupytos, einamosios ar ateities įsipareigojimus didinančios, pamatysime jau rudenį“, – sako R. Krušinskas.
„Mano nuomone, sumanus poreikių ir lūkesčių įvertinimas ir reikalingų, būtinų tam išteklių paskirstymas galėtų būti tam tikru švelninančiu būsimą ekonominę naštą veiksniu. Ekonomikoje yra toks reiškinys, kaip cikliškumas, kaip ir metų laikai, o dabar juk turime vasarą...“ – apibendrina profesorius.
Ėmėsi antiinfliacinio paketo
LRT.lt primena, kad Seimas patikslino šių metų valstybės biudžetą ir papildomai numatė beveik milijardą eurų priemonėms, skirtoms padėti gyventojams sumažinti naštą dėl augančių kainų.
Vyriausybė jau kiek anksčiau priėmė sprendimus dėl elektros ir dujų kainų kompensavimo – nuo liepos už elektrą buitiniams vartotojams bus dengiama iki 9 centų už kilovatvalandę, o už dujas – iki 54 centų už kubinį metrą. Subsidija bus mokama iki Naujųjų metų. Jeigu Vyriausybė būtų nesiėmusi papildomų sprendimų, kainos nuo liepos būtų augusios 2–3 kartus.
Ieškant būdų kovoti su aukšta infliacija, dalis politikų ragino įvesti ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maistui.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau tvirtino, kad Lietuva neplanuoja sekti kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu ir mažinti PVM tarifo maistui.
