Viešojoje erdvėje pasirodė nemažai prieštaringos informacijos, kai birželio 17 d. buvo įvestas dalinis rusiškų prekių tranzitas per Europos Sąjungos (ES) teritoriją į Kaliningradą. Po šio sprendimo Kremlius pažadėjo nedelsiant reaguoti ir patikino, kad tai neišvengiamai turės pasekmių Lietuvai. Savo ruožtu tiek Lietuvos užsienio reikalų ministerija, tiek ES atstovai pabrėžia, kad įvestas draudimas traukiniais gabenti tam tikras rusiškas prekes yra Bendrijos sankcijų dalis. LRT trumpai paaiškina, kokiu pagrindu ir kokioms rusiškoms prekėms buvo apribotas tranzitas į Kaliningrado sritį.
Žiupsnis istorijos: ES ir Rusijos susitarimas
Lietuvai ir Lenkijai siekiant narystės ES, Rusija išreiškė susirūpinimą, jog Bendrijos plėtra gali turėti neigiamos įtakos tiek žmonių, tiek prekių tranzitui į Kaliningradą ir iš jo. Tokie Rusijos nuogąstavimai sulaukė Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos dėmesio bei užtarimo.
Atsižvelgdama į tai, 2002 m. lapkričio 11 d. ES su Rusija pasirašė Bendrąjį pareiškimą, kuriuo įtvirtintas paprastesnis Rusijos piliečių ir prekių tranzitas į Kaliningrado sritį ar iš jos. Vizų tvarka, remiantis susitarimu, pakeista supaprastintais tranzito dokumentais, kuriuos norint gauti Rusijos piliečiams nereikia kaskart lankytis konsulate.
Bendrajame pareiškime ES taip pat įsipareigojo atlyginti visas papildomas Lietuvos išlaidas, susijusias su supaprastintu Rusijos piliečių ir prekių tranzitu per mūsų šalį į Kaliningrado sritį.
Remiantis Vyriausybės pranešimu, pagal finansinį įsipareigojimą, ES pirmą kartą 2003 m. ir iki 2004 m. gegužės 1 d. (narystės ES) Kaliningrado tranzito programai finansuoti Lietuvai skyrė 41 mln. 434 tūkst. litų (apie 12 mln. eurų).
Ribojimai sukėlė Kremliaus reakciją
Beveik du dešimtmečius per Lietuvą į Kaliningradą laisvai judant keleiviams ir prekėms, praėjusį šeštadienį rusiško plieno ir kitų juodųjų metalų produktų judėjimas sustabdytas. Šis sprendimas sulaukė Rusijos valdžios atstovų reakcijos, kurie apkaltino Lietuvą pažeidžiant susitarimus tarp ES ir Rusijos.
Pirmadienį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad draudimas per Lietuvą gabenti kai kuriuos krovinius į Kaliningradą yra nepateisinamas.
„Sprendimas tikrai beprecedentis. Tai pažeidžia viską ir visus. Suprantame, kad tai dėl atitinkamo ES sprendimo – pritaikyti sankcijas tranzitui. Mes tai taip pat laikome neteisėtais veiksmais“, – kalbėjo D. Peskovas.
Savo ruožtu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova patikino, kad Lietuva dėl tranzito ribojimo sulauks atsakomųjų veiksmų.
„Tikiuosi, kad Lietuvos atstovai turi kokio nors profesionalumo likučių, vertindami šią situaciją. Jie privalo suvokti pasekmes. Pasekmės, deja, bus“, – grasino M. Zacharova.
Ribojimai – ne visoms prekėms, netaikoma keleiviams
Kremliui reiškiant pasipiktinimą Lietuvos veiksmais, tiek mūsų šalies Užsienio reikalų ministerija, tiek ES atstovai patikina, kad tai ne individualus Lietuvos sprendimas, o Rusijai įvestų Bendrijos sankcijų dalis.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, dar kovo 15 d. ES priėmė ketvirtąjį sankcijų paketą, kuriame įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams pagal sutartis, sudarytas iki birželio 17 d., o nuo praėjusio šeštadienio jie negali būti gabenami per Bendrijos šalių teritorijas.
Būtent minėtas ES šalių priimtas sprendimas, apie kurį Rusija žinojo prieš kelis mėnesius, ir buvo pagrindas praėjusį savaitgalį įvesti dalinį rusiškų prekių tranzito ribojimą į Kaliningradą. Tą pirmadienį dar kartą patvirtino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Visų pirma tai nėra Lietuvos veiksmai, tai Europos sankcijos, kurios pradedamos taikyti nuo birželio 17 dienos, ir šiuo metu sankcijas taiko geležinkeliai, kurie informuoja savo klientus, kad nuo birželio 17 dienos prekės, kurioms taikomos sankcijos, plienas ir kitos, pagamintos iš geležies rūdos, nebebus įvežamos per Lietuvą, tai daroma konsultuojantis su Europos Komisija (EK) ir vadovaujantis jos gairėmis“, – prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Liuksemburge sakė G. Landsbergis.
Taigi, tranzito stabdymas buvo suderintas su EK, o klientai apie tai esą informuoti iš anksto, todėl Maskvos kaltinimai Vilniui dėl prekių tranzito draudimo nepagrįsti. Svarbu pabrėžti, kad per Lietuvą į Kaliningradą toliau vežami keleiviai ir prekės, kurioms netaikomos Bendrijos sankcijos.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis taip pat teigė, kad Lietuva laikosi Bendrijos sankcijų, o Maskvos metamas kaltinimas, esą taip įgyvendinamos lietuviškos sankcijos, yra melagingas ir gryna propaganda.
„Lietuva nesiėmė jokių vienašalių nacionalinių apribojimų ir taiko tik ES sankcijas. <...> Briuselis dar kartą patikrins teisinius aspektus, kad įsitikintų, jog visiškai laikomasi visų taisyklių“, – spaudos konferencijoje Liuksemburge pirmadienį sakė J. Borrellis.
